Rygos arkivyskupija (Livonija)

(Nukreipta iš puslapio Rygos arkivyskupas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rygos arkivyskupija (lot. Archiepiscopatus Rigensis, latv. Rīgas arhibīskapija) – bažnytinė valstybė, gyvavusi 11861561 m. dabartinėje Latvijoje. 1435–1561 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis. Iki 1198 m. vadinta Livonijos vyskupija, iki 1255 m. – Rygos vyskupija.

Archiepiscopatus Rigensis
Rygos arkivyskupija
Livonijos konfederacijos dalis (1435-1560)

1186 – 1561 m.

Antspaudas of

Antspaudas

Location of
Location of
Vyskupijos teritorija (gelsva) 1260 m.
Sostinė Ikškilė (iki 1198)
Ryga
Kalbos lotynų, vokiečių
Valdymo forma Bažnytinė valstybė
Era Viduramžiai
Plotas
 - 1260 18 000 km²

Istorija

redaguoti

Livonijos vyskupija įkurta 1186 m., pradedant Kryžiaus žygius į Pabaltijį ir nukariavus pirmąsias lyvių žemes. Tada buvo skirtas pirmasis vyskupas, Meinardas, kuris rezidavo Ikškilėje. Pačioje XII a. pabaigoje įkūrus Rygą, vyskupo rezidencija perkelta ten, o 1255 m. vyskupijos rangas paaukštintas iki arkivyskupijos.

Rygos arkivyskupija buvo laikoma svarbiausia Marijos žemės valda, o arkivyskupas – aukščiausiuoju visos konfederacijos valdovu. Nepaisant to, jis turėjo nuolat konkuruoti su kitomis Livonijos vyskupijomis, ir ypač – su Livonijos ordinu. Svarbiausi karai vyko 1394–1423, 1479–1492 m. 1435 m. vyskupija įsijungė į Livonijos konfederaciją.

1556 m. Ordinas nukariavo visas arkivyskupijos žemes, tačiau arkivyskupo pozicija išlaikyta. 1561 m. reformacijos įtakoje vyskupijos gyventojai perėjo į liuteronybę, ir vyskupija panaikinta. Jos teritorijas perėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ir iš jų suformuota sekuliari Livonijos kunigaikštystė.

Arkivyskupai

redaguoti

Livonijos vyskupai

redaguoti
  • 1186–1196 – Meinhard
  • 1196–1198 – Berthold

Rygos vyskupai

redaguoti

Arkivyskupai

redaguoti
  • 1253–1273 – Albert Suerbeer
  • 1273–1284 – Jan von Lune
  • 1285–1294 – Jan von Vechten
  • 1294–1300 – Jan von Schwerin
  • 1300–1302 – Isarnus Takkon
  • 1304–1341 – Fryderyk von Pernstein
  • 1341–1347 – Engelbert von Dolen
  • 1348–1369 – Bromhold von Vyffhusen
  • 1370–1374 – Zygfryd Blomberg
  • 1374–1393 – Jan von Sinten
  • 1393–1418 – Jan von Wallenrodt
  • 1418–1424 – Jan Ambundi
  • 1424–1448 – Henning Scharpenberg
  • 1448–1479 – Sylwester Stodewescher
  • 1479–1484 – vakavo
  • 1484–1509 – Michal Hildebrand
  • 1509–1524 – Jasper Linde
  • 1524–1527 – Jan Blankenfeld
  • 1528–1539 – Tomas Schoning
  • 1539–1563 – Wilhelm Hohenzollern