Ryšių istorijos muziejus
54°53′49″ š. pl. 23°53′06″ r. ilg. / 54.89694°š. pl. 23.88500°r. ilg.
Ryšių istorijos muziejus – Kauno senamiestyje (Rotušės a. 19) buvęs muziejus. Muziejaus steigėjas – TEO LT.[1]
Istorija redaguoti
Ryšių istorijos muziejaus pastatai, kaip ir Kauno rotušė, pastatyti XVI–XVII a. Tai buvo du mūriniai svirnai eksportuojamiems grūdams sukrauti. Per 1655–1660 m. karą pastatai apgriauti. Po Respublikos trečiojo padalijimo svirnuose įrengtas kalėjimas.
1812 m. į vakarus nuo pietinio svirno (Rotušės a. 17) prancūzai pastatė mūrinę kepyklą su 12 duokepių krosnių ir dideliu kaminu, į vakarus nuo šiaurinio svirno (Rotušės a. 20) – fachverkinį sandėlį, o tarp jų – dar vieną trobesį. Tais pat metais abu svirnai apdegė. 1815 m. suremontuota kepykla, pakeistos medinės konstrukcijos, permūryti skliautai, pastatytos dvi naujos krosnys.
1820 m. architektas Žozefas Pusjė (pranc. Joseph Poussier, ?–1821) sudarė projektą, kuriuo numatė pastatuose įrengti pašto kontorą, miesto svarstykles ir susirinkimų salę. Rekonstrukcija vyko 1821–1826 m., prižiūrint architektui Lenzei. Fachverkiniame sandėlyje įrengtos pašto arklidės, kituose pastatuose – paštininko butas, ledainė, vežiminė pašto karietoms. 1822 m. kiemo viduryje iškastas šulinys.
XIX a. pirmojoje pusėje pietiniame korpuse įrengta laikina rezidencija pravažiuojančiam į užsienį carui, kitame korpuse veikė restoranas. Tiesiant Peterburgo-Varšuvos-Karaliaučiaus plentą (1830–1835 m.) pastatuose įrengta arklių pašto stotis. 1847 m. Kauno gubernijos nurodymu statybos būrio kapitonas Vinteris parengė pašto stoties rekonstrukcijos projektą. Pagal jį buvo išgriautos duonos kepimo krosnys ir įrengta nauja vežiminė, perstatytas fachverkinis sandėlis, greta arklidžių pastatyta kalvė. 1848–1858 m. kompleksą nuomojo dvarininkas Kupsčius.[2]
1908–1919 m. viename iš flygelių (Rotušės a. 19) gyveno archeologas, dailininkas ir literatas Tadas Daugirdas. Čia prabėgo brandžiausi jo gyvenimo metai. 1898 m. miesto valdybos nutarimu iš Rotušės į buvusio arklių pašto stoties šiaurinio kurpuso antrą aukštą perkeltas Kauno miesto muziejus. 1906 m. mirus jo direktoriui K. Gukovskiui, muziejaus likimu susidomėjo T. Daugirdas. 1909 m. jis tapo muziejaus vadovu ir vadovavo jam iki mirties.[3]
Po Antrojo pasaulinio karo pastatai naudoti ūkiniams reikalams. 1982–1984 m. architektė Saulė Mickevičienė atliko komplekso tyrimus.
1994 m. LR Ryšių ministerija, ministro pavaduotojo Antano Mataušo Vaisos iniciatyva šiuose pastatuose įkūrė Pašto, telekomunikacijų ir informatikos muziejų. 2001 m. muziejus pavadintas Ryšių istorijos muziejumi.
2016 m. muziejus reorganizuotas, prijungiant jį prie Kauno miesto muziejaus.[4] Nuspręsta visus muziejaus eksponatus palikti Kaune, išskirstant po tam tikras mieste esančias erdves: VII-ajame Kauno tvirtovės forte, Miesto muziejuje bei KTU universitete.[5] Istorinis pastatas atiduotas Kauno savivaldybės kuruojamam licėjui.
Architektūra redaguoti
Du tvora sujungti pašto stoties pastatai stovi simetriškai Rotušės rūmų išilginės ašies atžvilgiu. Tarp korpusų yra uždaras kiemelis, iš abiejų pusių uždarytas tvoromis su segmentinės arkos dvivėriais vartais. Pro juos kiemelis susisiekia iš vienos pusės su aikšte, iš kitos – su ūkiniu kiemu. Didysis ūkinis kiemas uždaromas dvejais vienaaukščiais ūkiniais pastatais su tvora. Į ūkinį kiemą yra iš aikštės atskiri vartai su arkine anga, esantys šalia šiaurinių arklidžių. Kiemas grįstas trinkelėmis ir akmenimis, auga medžiai. Eksponuojama senovinė pašto karieta stikliniame korpuse, telefono-automato būdelė. Teritorijos plotas – 0,33 ha.
Pastatai atitinka vėlyvojo klasicizmo tradicijas. Šias tradicijas atspindi simetriškas korpusų komponavimas, vienodais tarpais išdėstyti stačiakampiai langai, didžiuliai, pusapskričiai frontonų langai, karnizai su dantukais.
2001 m. pašto stoties pastatų kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[6]
Muziejus redaguoti
Ryšių istorijos muziejuje buvo kaupiami apie Lietuvos ir kitų pasaulio šalių ryšių raidą pasakojantys pašto, radijo, telegrafo, telefono, informatikos eksponatai, dokumentai, nuotraukos. Čia rengtos filatelijos, filokartijos, numizmatikos, tapybos, dizaino, liaudies amatų, technikos paveldo parodos, bendradarbiaujant su kitomis kultūros įstaigomis ir privačiais asmenimis.
Muziejaus teritorijoje atliekant archeologinius kasinėjimus, buvo rasta XVI-XVII a. pabaigos bronzos lydymo krosnies pakura. Tais laikais joje buvo lydomi Kauno varpai. Pakura eksponuojama po specialiu permatomu stogeliu.[7]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.muziejai.lt/kaunas/pasto_muziejus.htm
- ↑ Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. Arklių pašto stoties kompleksas Rotušės a. 17, 18, 19, 20. – V.: Mokslas, 1991. – 264–265 psl. – ISBN 5-420-00641-3
- ↑ V. Levandauskas, R. Levandauskienė, Ž. Simanavičius. Kauno rotušės aikštė. – V.: Mintis, 1981. – 99-103 psl.
- ↑ Dėl Ryšių istorijos muziejaus reorganizavimo Archyvuota kopija 2017-02-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ryšių istorijos muziejus kraustosi į naują vietą
- ↑ „Kauno pašto stoties pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-17.
- ↑ Jonas Pleckevičius. Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu. - V.: VDA leidykla, 2007. - 18-19 psl. - ISBN 978-9955-624-79-0