Rusijos 1897 m. pinigų reforma

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Russian Empire-1899-Coin-5-Reverse.jpg

Rusijos 1897 metų pinigų reforma (Sergejaus Vitės pinigų reforma) – pinigų reforma, kurios metu Rusijoje buvo įvestas aukso standartas, t. y., rublis buvo griežtai pririštas prie aukso.

Auksiniai penki rubliai 1899 m.
RR5111-0053R 100-летие эмиссионного закона Витте.gif

Pasiruošimas reformai prasidėjo 1880 m. Ją sąlygojo piniginės sistemos nestabilumas. Rusijos imperijos finansų ministras Sergejus Vitė 1895 m. vasario mėn. pateikė Nikolajui II projektą apie aukso apyvartos įvedimą. S. Vitė siūlė įvesti aukso standartą, kaip tai buvo padaryta Anglijoje, o ne aukso - sidabro standartą kaip Prancūzija.

1895 m. gegužės 8 d. buvo leista vykdyti sandorius auksu: visoms Valstybinio banko kontoroms ir skyriams buvo leista pirkti auksines monetas, o 8 kontoroms ir 25 skyriams - vykdyti mokėjimus šiomis monetomis. 1895 m. birželį Valstybiniam bankui buvo leista priimti auksines monetas į einamąsias sąskaitas (šiuo pavyzdžiu pasekė privatūs Sankt Peterburgo bankai); 1895 m. lapkričio mėn. buvo leista priimti auksines monetas visų valstybinių įstaigų ir valstybinio geležinkelio kasoms. 1895 m. gruodžio mėn. buvo nustatytas kreditinio (popierinio) rublio kursas - 7 rub. 40 kap. už auksinį pusimperialį (5 rub. nominalas), kuris nuo 1896 m. buvo vertas 7 rub. 50 kap.

Valstybinis bankas 1897 m. padidino grynųjų pinigų kiekį nuo 300 mln. iki 1095 mln. rub., kas beveik atitiko kreditinių bilietų kiekį (1121 mln. rub.).

1897 m. rugpjūčio 29 d. buvo išleistas įsakymas dėl Valstybinio banko emisinių operacijų, kuri suteikė teisę leisti banknotus, padengtus auksu. Auksu padengti kreditiniai pinigai buvo keičiami į auksą be ribojimų. Taip pat buvo kaldinami 5, 7,5, 10 ir 15 rublių monetos.

Reforma sustiprino išorės ir vidaus rublio kursą, pagerino investicinį klimatą, paskatino vietinio ir užsienio kapitalo investicijas.

Auksinio rublio stabilumas laikėsi ir ant solidaus finansinio pamato. Nuo 1887 m. iki 1897 m. Rusijos imperijos aukso atsargos išaugo apie 2,5 karto ir viršijo 1 milijardą rublių. Pinigų reformos pagrindą padėjo ir greitas valstybės ekonomikos augimas. Taip, kaip sakykim 1890-aisiais metais gamybos augimas sudarė 10 - 12 procentų per metus. Tokių ekonominių pasiekimų galutinis tikslas ir buvo perėjimas prie auksinio rublio konvertuojamumo.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. popierinius pinigus buvo nustota keisti į auksą.