Rumpler G.I
Rumpler G.II
Rumpler G.III
Rumpler G.III
Tipas Sunkusis bombonešis
Gamintojas Rumpler Flügzeugwerke
Kūrėjas Edmund Rumpler
Gamybos metai 1915 - 1916 m
Pradėtas naudoti 1915 m. gegužės mėn.
Baigtas naudoti 1918 m. rugpjūčio mėn.
Pagrindiniai naudotojai - Luftstreitkräfte
Pagaminta vnt. G.I - 58 arba 60 vnt.
G.II - 72 vnt.
G.III - 90 vnt.

Rumpler G.I, G.II ir G.III buvo Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos imperijos įmonėje „Rumpler Flügzeugwerke“ sukurta ir gaminta sunkiųjų bombonešių ("G" klasė) serija.[1]

Konstrukcija ir gamyba redaguoti

 
Rumpler 4A 15

1914 m. birželio mėnesį Vokietijos Imperijos KOP (vok. Luftstreitkräfte) paskelbtam III tipo kovinio lėktuvo (vok. Type III Kampfflugzeug), turinčio bent 200 AG galią ir galinčio su trijų pilotų įgula skristi bent 6 valandas, konkursui tuo metu sėkmingai veikusios įmonės "Rumpler Flügzeugwerke" savininkas austrų aeronautikos inžinierius Edmundas Rumpleris pasiūlė dvimotorio biplano projektą. Modelis, gavęs gamyklinį indeksą Rumpler 4A15, buvo didžiausias iki tol šio inžinieriaus ir šios įmonės sukurtas lėktuvas. Iki tol Rumpler gamino daugiausiai vienomotorius orlaivius – monoplano Etrich Taube licencinę versiją Rumpler Taube ir "B" kategorijos žvalgybos ir artilerijos koregavimo biplanus Rumpler B.I.

 
Rumpler G.I

Rumpler G.I buvo sukurtas pagal tuo metu tradicinę schemą – medinės konstrukcijos drobe dengtas biplanas, su skirtingo ilgio ir vienodo tarpatramio viršutiniais ir apatiniais sparnais, fiksuota suporuotų ratų trirate važiuokle.[2] Lakūnų darbo vietos buvo įrengtos atvirose kabinose – stebėtojo ir piloto prieš sparnus, bombarduotojo – už jų. Virš apatinio orlaivio sparno dengtose gondolose buvo montuojami vienaeiliai skysčiu aušinami šešių cilindrų vidaus degimo varikliai, sukę stumiančius dvimenčius medinius fiksuoto žingsnio propelerius.[2] Orlaivyje buvo įrengtas primityvus bombų skyrius. Gynybinę lėktuvo ginkluotę sudarė du kulkosvaidžiai Parabellum LMG14, vienas kurių buvo montuojamas pačiame orlaivio priekyje įrengtoje žvalgo - šaulio kabinoje ant judamo žiedo, kitas - ant tokio pat judamo žiedo už piloto kabinos ir sparnų įrengtoje bombarduotojo kabinoje.

Vokietijos karinė vadovybė orlaivį priskyrė Idflieg sistemos G kategorijai (vok. Grossflügzeug, liet. Didysis lėktuvas). Karo pradžios vokiečių aeronautikos nomenklatūroje taip buvo vadinami bombonešiai, nes kitų „didžiųjų lėktuvų“ tuo metu nebuvo. Rumpler 4A15 tapo Rumpler G.I, ty pirmuoju Grossflugzeug, kurį pagamino Rumpler.

Pirmasis G.I prototipas pirmąjį skrydį atliko 1915 m. pradžioje. Pasirinkti Mercedes D.III varikliai lėktuvui suteikė užsakovo pageidavimus viršijusius skrydžio parametrus – pvz. bandymų metu su 10 žmonių lėktuvas pakilo iki 3 km, o su 16 – iki 2 km.[3]

 
Rumpler G.II

E. Rumpleris nepasitenkino vienu prototipu, jis pagamino tris ir paprašė užsakovo - Vokietijos KOP inspekcijos (Idflieg) - leisti vieną, neginkluotą, pasilikti savo reikmėms.

Serijinė Rumpler G. I gamyba prasidėjo pirmaisiais 1915 m. mėnesiais ir vyko sėkmingai. Netrukus paaiškėjo, kad vieno kulkosvaidžio nepakanka apsiginti nuo tobulėjančių Antantės naikintuvų, todėl orlaivių gamintojas sukūrė dvi antrines versijas: Rumpler G.II ir Rumpler G.III. Nuo G.I jos skryrėsi iš esmės tik varikliu ir ginkluote: į 1916 m. viduryje pradėta gaminti G.II buvo montuojamas 220 AG galios Benz Bz.IV ir dar vienas 7,92 mm kalibro kulkosvaidis, į G.III - 260 AG Mercedes D.IVa, kuris buvo montuojamas nebe ant apatinio sparno, o labiau aerodinamiškose gondolose ant spyrių tarp sparnų. G.III taip pat turėjo kiek pakeistos formos uodegą, svoriais balansuotus eleronus, kiek strėliškus sparnus. Kitais atžvilgiais, išskyrus nedidelius skrydžio ir kilimo greičių, taip pat kuro suvartojimo, naudingo bombų krovinio rodiklius, jie buvo labai panašūs su G.I.

1915 metų viduryje G.I pagrindu Rumpleris savo lėšomis sukūrė civilinį keleivinį orlaivį. Taip modifikuotas Rumpler 4A15 leido pervežti dvylika keleivių maždaug 250 kilometrų atstumu. Dėl karo veiksmų šis projektas nebuvo užbaigtas ir masinė jo gamyba nebuvo pradėta.

Eksploatacija redaguoti

 
Rumper G.I virš Egipto piramidžių, 1916 m.

Pirmieji Rumpler G.I buvo perduoti Luftstreitkräfte 1915 m. pavasario pabaigoje. Jie daugiausiai buvo naudojami Vakarų fronte. Yra užfiksuotų Rumpler G.I (arba G.II/G.III) naudojimo atvejų 1916 m. vasarą, Somos mūšio metu.

1916-1917 m. šie bombonešiai dažnai tapdavo naujesnių britų bei prancūzų naikintuvų aukomis ir 1918 m. pradžioje rikiuotėje likę Rumpler G.I, G.II ir G.III, kaip pasenę, per lėti ir per mažai manevringi, buvo pradėti perkelti iš fronto eskadrilių. Keletas jų buvo perduoti į mokymosi dalinius. Visgi, 1917 m. spalio mėn. Vakarų fronto daliniuose kaip naktiniai bombonešiai buvo naudojama apie dvidešimt naujesnių Rumpler G.III. Keletas jų šias misijas vykdė iki pat 1918 m. rugpjūčio mėn.

Nors 1915 m. pabaigoje pasirodę naujesni AEG ir Gotha gamybos "G" tipo orlaiviai pasižymėjo geresniais taktiniais ir techniniais rodikliais, Rumpler gamybos "G" tipo orlaiviai buvo naudojami bent du trečdalius viso Pirmojo Pasaulinio karo laikotarpio – nuo 1915 m. vidurio iki 1918 m. vasaros. Be Vakarų fronto, keletas Rumpler G.II kartu su Albatros G.III, buvo naudojama Makedonijoje dislokuotoje I atskiroje bombonešių grupėje (vok. Kagohl 1).[4]

Techniniai duomenys[5] redaguoti

Rumpler G.I Rumpler G.II Rumpler G.III
Gamybos metai 1915 1916 1916/17
Paskirtis Bombonešis Bombonešis Bombonešis
Ilgis 11,80 m 11,80 m 12,00 m
Sparnų mojis 19,30 m 19,30 m 19,30 m
Aukštis 4,00 m 4,00 m 4,50 m
Sparnų plotas 78,7 m² 73,0 m²
Tuščio masė 1.998 kg 1.990 kg 2.385 kg
Kilimo masė 2.938 kg 2.990 kg 3.620 kg
Varikliai
2 vandeniu aušinami 6 cilindrų vienaeiliai vidaus degimo varikliai Benz Bz III,150 AG galios Benz Bz IV, 220 AG galios Mercedes D IVa, 260 AG galios
Maksimalus greitis 150 km/h jūros lygyje 170 km/h jūros lygyje 165 km/h
Kilimo laikas į 1.000 m: 9 min 5 min
Kilimo laikas į 2.000 m: 21 min
Kilimo laikas į 3.000 m: 22 min
Kilimo laikas į 3.000 m: 120 min
Kilimo laikas į 5.000 m: 70 min
Maksimalus skrydžio aukštis 4.000 m 5.000 m
Maksimalus skrydžio nuotolis 600 km 700 km
Skrydžio trukmė 4 h
Ginkluotė 1 Parabellum LMG14, 200 kg bombų 2 Parabellum LMG14, 250 kg bombų 2 Parabellum LMG14, 250 kg bombų
Įgula (Pilotas, stebėtojas, šaulys-bombarduotojas): 3 (1+1+1) 3 (1+1+1) 3 (1+1+1)

Operatoriai redaguoti

 
Rumpler G.III
  Vokietijos imperija
  • Luftstreitkräfte - karinės oro pajėgos
    • I bombonešių eskadra (Bombgeschwader 1)
    • I atskiroji bombonešių grupė (Kagohl 1)

Palyginimas su to paties laikotario analogais redaguoti

1917 m. vidurys Šalis Įgula Variklių galia Maksimalus greitis Bombų krovinys Kulkosvaidžiai Maksimalus skrydžio aukštis Skrydžio nuotolis
Rumpler G.III   Vokietijos imperija 3 2 x 260 AG 165 km/h 250 kg 2 5.000 m 700 km
AEG G.IV   Vokietijos imperija 3–4 2 x 260 AG 160 km/h 400 kg 2–3 4.500 m 700 km
Albatros G.III   Vokietijos imperija 3 2 x 220 AG 150 km/h 300 kg 2 5.000 m 600 km
Gotha G.IV   Vokietijos imperija 3–4 2 x 260 AG 140 km/h 500 kg 2–3 5.000 m 490 km
Friedrichshafen G.III   Vokietijos imperija 3–4 2 x 260 AG 145 km/h 800 kg 2–4 4.500 m 600 km
Hansa-Brandenburg G.I   Austrija-Vengrija 3 2 x 160 AG 143 km/h ? kg 2 4.000 m 1.000 km
Létord LET 3B.3[6]   Prancūzija 3 2 x 200 PS 157 km/h ca. 500 kg 2 4.270 m 370 km
Caudron G.IV[6]   Prancūzija 2 2 x 120 AG 151 km/h ca. 300 kg 2 4.700 m 275 km
Handley Page Type O/100   Jungtinė Karalystė 4 2 x 250 AG 137 km/h 812,8 kg 4–5 2.134 m 725 km
Caproni Ca.32[6]   Italija 4 3 x 100 AG 116 km/h 850 kg 4 3.000 m 450 km

Literatūra redaguoti

  • (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Die Flugzeuge. Von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Falken-Verlag, Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9, (Falken-Handbuch in Farbe).
  • (FR) L'Armée de l'Air, volume 1, Paris, Éditions Atlas, 1985 (ISBN 2-7312-1202-0).
  • (FR) Louis Blériot, Yves Buffetaut, Bernard Crochet et al., L'aventure des premiers avions de combat, Paris, Hachette collections, coll. « L'aventure des », 2006, 287 p. (ISBN 978-2-01-330475-7, OCLC 470063586).
  • (FR) Bill Gunston et Claude Dovaz (adapt. française), L'Aviation de combat, Paris, Gründ, 1985, 79 p. (ISBN 978-2-7000-6409-4, OCLC 461977010).
  • (EN) Jack Herris: Development of German Warplanes in WWI, 2012, ISBN 978-1-935881-08-7.
  • (DE) Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
  • (EN) Gray, Peter; Owen Thetford (1962). German Aircraft of the First World War. London: Putnam.
  • (EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft. London: Aerospace Publishing.
  • (EN) Kroschel, Günter; Helmut Stützer (1994). Die Deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. Herford: Verlag E.S. Mittler & Sohn.
  • (FR) Michel Marmin (réd. en chef), Jean-Claude Bernar (dir.) et Marion Mabboux (resp. d'éd.), Encyclopédie "Toute l'aviation", Lausanne, Editions Atlas, 1993, 15 vol. (ISBN 978-2-7312-1326-3, 978-2-731-21344-7 et 978-2-731-21345-4, OCLC 715773689).
  • (DE) Jörg Mückler: Deutsche Bomber im ersten Weltkrieg. Motorbuch, Stuttgart 2017, ISBN 978-3-613-03952-0.
  • (DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. Lehmanns, München 1959.
  • (FR) Serge Pacaud, L'aviation durant la Grande Guerre 1914-1918 : illustré par les cartes postales et les journaux de l'époque, Pruniers, CPE-éditions, 2013, 191 p. (ISBN 978-2-36572-240-7, OCLC 881059827).
  • (EN) Taylor, Michael J. H. (1989). Jane's Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions.

Išnašos redaguoti

  1. Taylor, Michael J. H. (1989). Jane's Encyclopedia of Aviation., p.772.
  2. 2,0 2,1 The Illustrated Encyclopedia of Aircraft, p.2834
  3. Jack Herris: Development of German Warplanes in WWI, 2012, ISBN 978-1-935881-08-7
  4. Jörg Mückler: Deutsche Bomber im ersten Weltkrieg. Motorbuch, Stuttgart 2017
  5. Kroschel, Günter; Helmut Stützer (1994). Die Deutschen Militärflugzeuge 1910–1918., p. 140
  6. 6,0 6,1 6,2 Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. Lehmanns, München 1959.