Eglinis luobatašis

(Nukreipta iš puslapio Rudasis eglinis ūsuotis)
Tetropium castaneum
Eglinis luobatašis (Tetropium castaneum)
Eglinis luobatašis (Tetropium castaneum L.)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
( Chrysomeloidea)
Šeima: Ūsuočiai
( Cerambycidae)
Pošeimis: Medkirtėnai
( Spondylidinae)
Gentis: Luobatašiai
( Tetropium)
Rūšis: Eglinis luobatašis
( Tetropium castaneum)
Binomas
Tetropium castaneum
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Eglinis medkirtis
  • Eglinis ūsuotis
  • Rudasis eglinis ūsuotis


Eglinis luobatašis (Tetropium castaneum L.) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas.

Morfologija redaguoti

 
Juodos spalvinės formos eglinis medkirtis.

Imago redaguoti

8 – 19 mm dydžio. Antsparnių, antenų ir kojų spalva labai įvairi – nuo šviesiai rudos iki juodos. Priešnugarėlė spindinti, su retais taškeliais.

Rusvi vabalai labai panašūs į tamsųjį luobatašį (Tetropium fuscum Fabr.) Skiriasi priešnugarėlės taškuotumu (eglinio luobatašio taškai tankesni ir stambesni) ir antsparnių pečių plaukuotumu (tamsiojo luobatašio antsparnių pečiai apaugę tankiais geltonais plaukeliais, o eglinio ne tokie tankūs).
Taip pat eglinis luobatašis labiau "mėgsta" eglę, pušis puola rečiau. Tamsusis luobatašis pušį puola dažniau.

Lerva redaguoti

18 – 25 mm ilgio, tipiškos ūsuočių lervos išvaizdos – storokos, balsvai rusvos, su tamsiai ruda "galvute". Pagal išvaizdą atskirti nuo daugelio kitų rūšių ūsuočių (ypač tamsiojo luobatašio) lervų gana sunku.

 
Eglinio luobatašio pažeistas medis.

Biologija ir ekologija redaguoti

Dažniausiai puola eglę, rečiau pušį. Retkarčiais puola maumedį ar kėnį. Buvo aptiktas ir egzotiškuose medžiuose, tokiuose kaip pocūgė ar sitkinė eglė.

Paprastai pažeidžia viduramžius bei brandžius, nusilpusius, o kartais visiškai sveikus ir jaunus medžius. Kiaušinius deda į siaurus žievės plyšius. Išsiritusios lervos žievėje ir po žieve graužia vingiuotus takus. Takai po žieve, paliečia ir balaną. Išsinėrusios keturis kartus lervos medienoje išgraužia iki 8 cm ilgio kablio formos taką, kurio gale virsta lėliuke. Išsiritę vabalai prasigraužia į išorę.

Vystymosi trukmė 1–2 metai.

Suaugėliai skraido visa vasarą. Suaugę vabalai nesimaitina, tik eikvoja medžiagas, kurias sukaupė būdami lervos stadijos.

Labai žalingas kenkėjas, pažeisti silpnesni medžiai dažnai žūva. Eglinio luobatašio pažeistus medžius skaptuoja geniai.

Paplitimas redaguoti

Paplitęs šiaurinėje Eurazijos dalyje, nuo Ispanijos iki Japonijos. Pietuose paplitimo arealas siekia Šiaurės Italiją, Albaniją, Rumuniją, Turkiją, Mongoliją, Šiaurės Kiniją, Korėją.

Lietuvoje dažnai aptinkamas spygliuočių miškuose, ypač eglynuose.

Nuotraukos redaguoti


Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos: redaguoti

Lietuviškai redaguoti

Kitomis kalbomis redaguoti