Rudaminos valsčius (Lazdijai)

54°17′š. pl. 23°27′r. ilg. / 54.29°š. pl. 23.45°r. ilg. / 54.29; 23.45

Rudaminos valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Rudamina

Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Kalvarijos apskritis (1867–1915)

Lietuva
	Seinų apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Lazdijų apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Lazdijų apskritis (1944–1950)

Rudaminos valsčius (rus. гмина Урдоминъ, lenk. gmina Urdomin) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Rudamina.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Lazdijų rajonui (10 apylinkių). Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno partizanų rinktinės partizanai.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.^[1]		5227
1923 m.^[2]	109	4545	888
1932 m.	100	4638		10 seniūnijos ^[3]
1949-01-01 (išsamiau)	119			10 apylinkių ^[4]

Vadovai redaguoti

Jonas Pasvenskas, 1932 m.^[5]

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[6]	Apylinkė, 1949 m.^[7]
Dainavėlė	Dainavėlės seniūnija	-
Dzūkai	Dzūkų seniūnija	Dzūkų apylinkė
Karužai	Karužų seniūnija	Karužų apylinkė
Maišymai	Maišymų seniūnija	Maišymų apylinkė
Mikniškiai	Mikniškių seniūnija	Mikniškių apylinkė
Naujoji Kirsna	Kirsnos seniūnija	Naujosios Kirsnos apylinkė
Paliūnai	Paliūnų seniūnija	Paliūnų apylinkė
Rudamina	Rudaminos seniūnija	Rudaminos apylinkė
Strumbagalvė	-	Strumbagalvės apylinkė
Vidzgailai	Vidzgailų seniūnija	Vidzgailų apylinkė
Vingrėnai	Vingrėnų seniūnija	Vingrėnų apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	10 apylinkių

Gyvenvietės redaguoti

XIX a. pabaigoje valsčiuje buvo 44 gyvenvietės.^[8] 1923 m. surašytos gyvenvietės:

Bagateliaus pv.
Balabostės k.
Baravos dv.
Baravos k.
Barisaukos k.
Beldavos vs.
Beviršių k.
Bielėnų k.
Bludiškių k.
Būdos k.
Bulotiškės dv.
Češniškės vs.
Dervinių Naujųjų k.
Dervinių Senųjų k.
Dambravos vs.
Elveriškių k.
Filicijanavo pv.
Filicijanavo k.
Gumbelių k.
Gurciškės k.
Inkištų k.
Jaseniaukos dv.
Jukneliškės dv.
Karklyniškės pv.
Karužų k.
Keistutiškės k.
Kelmaičių pv.
Kelmaičių k.
Kelmynų k.
Kirsnos Naujosios k.
Kirsnos Didžiosios k.
Kirsnos Aštriosios dv.
Kirsnelės dv.
Lopiškių k.
Maišymų k.
Mastaukos vs.
Mažališkės pv.
Mikniškių k.
Natalino k.
Neravų dv.
Neravų vs.
Pagrūdų k.
Pakirsnių dv.
Pakirsnių k.
Paliūnų k.
Paneravės vs.
Resurso pv.
Rudaminos bk.
Rudaminos dv.
Strumbagalvės k.
Šeštakavos vs.
Šeštokiškės k.
Šokolčisnos vs.
Švedakampio vs.
Verbalių (Krosnavinių) k.
Vidzgailų k.
Vigados vs.
Vilkakarčiamės k.
Vilkinyčios k.
Vingrėnų k.
Virbalų k.
Zelenkos vs.

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 4545 žmonės:

Lietuviai – 93,55% (4252);
Žydai – 2,15% (98);
Rusai – 1,93% (88);
Vokiečiai – 1,58% (72);
Lenkai – 0,66% (30);
Kiti – 0,11% (5).

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1866	Karužiai	Jurgis Karuža, gydytojas	1953
1899	Kelmaičiai	Elžbieta Mikalauskaitė, kalbininkė	1970
1903	Maišymai	Petras Kazlauskas, gydytojas	1983
1946	Strumbagalvė	Elvyra Julija Bukevičiūtė, kalbininkė

Šaltiniai redaguoti

↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 672 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 676 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 72
↑ Urdomin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 817 psl. (lenk.)

[1] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 672 psl.

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 676 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 72

[8] Urdomin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 817 psl. (lenk.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]