Rozalimo bažnyčios šventoriaus koplyčia

55°53′29″š. pl. 23°53′08″r. ilg. / 55.891473°š. pl. 23.885639°r. ilg. / 55.891473; 23.885639

Rozalimo bažnyčios šventoriaus koplyčia

Savivaldybė	Pakruojo rajonas
Gyvenvietė	Rozalimas
Adresas	Laisvės a. 1B
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1858 m.
Stilius	liaudies architektūra

Rozalimo bažnyčios šventoriaus koplyčia – Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo parapinės bažnyčios (Pakruojo raj.) kompleksui priklausanti koplyčia, architektūros paminklas, 1996 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.^[1] Ji unikali savo funkcija: koplyčia–varpinė.

Koplyčia stovi šventoriaus pietiniame kampe priešais bažnyčią, prie pagrindinės miestelio aikštės. Šventorių perimetru juosia medžių eilė, pastaruoju metu priekyje gerokai praretinta. Tarp koplyčios ir šventoriaus vartų, aikštės pusėje, pastatytas ąžuolinis Jono Jagmino paminklas Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę (2006 m.).

Istorija redaguoti

1771 m. Rozalimo bažnyčios inventoriuje buvo užrašyta: „Tvirta medinė bažnyčia buvo skiedrų stogu, su dideliu kupolu viduryje ir dviem nedideliais bokšteliais virš įėjimo. Priešais įėjimą į bažnyčią ant šventoriaus ribos stovėjo su vartais sutapdinta varpinė, kurioje kabėjo 3 varpai. Šventorius buvo aptvertas kartimis“.^[2]

1850 m. bažnyčios šventorius baigtas apjuosti akmens mūro tvora su vartais, o 1858 m. šventoriuje pastatyta medinė koplyčia su balkonu ir „skulptoriaus darbo altoriumi”.^[2]

XIX a. devintajame dešimtmetyje bažnyčia įgijo nūdienį vaizdą, juoba jog tuo metu buvo suremontuota šventoriaus tvora, pastatyti ir dabartiniai vartai su varteliais. Per miestelio gaisrą 1930 m. sudegė aukšta medinė varpinė, stovėjusi atskirai aikštėje, priešais bažnyčią.^[2] Išsilydė joje kabėję 3 varpai, kurie svėrė 100, 500 ir 1000 svarų. Iš jų metalo liekanų nulietas vienas ir jis buvo pakabintas laikinoje varpinėje šventoriuje. 1944 m. vokiečių okupacijos metais varpas buvo nukabintas ir paslėptas.^[3] Trijų varpų motyvas panaudotas kuriant Rozalimo herbą.

1968 m. archeologinių žvalgymų metu Pakruojo rajone (vad. Adolfas Tautavičius) nustatyti du dubenuoti akmenys Rozalimo bažnyčios šventoriuje prie koplyčios–varpinės.^[4] Jos šiaurės pusėje, yra stačiakampio formos apskaldytas akmuo su dubeniu (buv. AV 796). Dydis 0,75x0,52 m, aukštis 0,4 m. Dubuo nesimetrinis smailiadugnis, skersmuo 0,28 m, gylis 0,1 m. Kitoje varpinės pusėje, taip pat prie pamato, yra dar vienas dubenuotasis akmuo (buv. AV 797). Jis keturkampio formos, dydis 0,77x0,53 m, aukštis 0,33 m, dubuo smailiadugnis, kurio skersmuo 0,21 m, gylis 0,2 m.^[5] Pasakojama, kad vienas jų buvo laikomas šventu ir atgabentas iš gretimo Paežerių kaimo. Archeologas Petras Tarasenka buvo neteisingai nurodęs – iš Zigmantiškių, tačiau Zigmantiškių šventasis akmuo yra išlikęs savo vietoje.^[6]

Architektūra redaguoti

Koplyčia liaudies architektūros stiliaus, kompaktiško, vientiso tūrio. Ji medinė, karkasinės konstrukcijos, apkalta vertikaliomis lentomis. Statinys stačiakampio plano, 4x4 m dydžio, su trisiene apside. Priekiniu fasadu orientuota į bažnyčios pusę. Virš dvišlaičio stogo iškilęs dviejų tarpsnių varpinės bokštelis su akustinėmis angomis, užsibaigiantis prizmine viršūne. Smailėje įstatytas geležinis ornamentuotas kryžius.

Fasado centre įrengta durų anga su arkos formos sąrama. Joje įstatytos dvivėrės durys apkaltos „rombu“. Priekyje, virš įėjimo esanti stačiakampė durų anga anksčiau buvo durys į penkiakampį balkonėlį (nuardytas). Jis tarnaudavęs kaip sakykla per atlaidus. Šoniniuose fasaduose įrengta po vieną stačiakampį langą. Viduje buvo altorius su Nukryžiuotojo skulptūra.