Rona (departamentas)

Prancūzijos departamentas
Rona
Rhône
Flag of Rhône.svg Blason département fr Rhône.svg
Rhône 2015-Position.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Lionas
Kantonai 13
Gyventojų (2016) 1 835 903
Plotas 2 715 km²
Tankumas (2016) 676 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka RonaVikiteka

Rona (pranc. Le Rhône, provansališkai Rôno) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Ronos Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, tekančia departamento teritorija. Administracinis centras – Lionas (į sudėtį neįeina).

Departamente 2 apskritys, 54 kantonai, 293 komunos. Plotas – 2715 km².

IstorijaKeisti

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais.

GeografijaKeisti

Ronos departamentas ribojasi su Eno, Ardešo, Luaros, Izero, Sonos ir Luaros departamentais.

Ronos departamento teritoriją iš šiaurės riboja Božolė kalnai, iš pietų – Liono kalnai, iš rytų – Sonos lyguma ir Ronos slėnis.

Pagrindiniai miestai:

EkonomikaKeisti

Departamente susiklosčiusi darni visų trijų ekonomikos sluoksnių struktūra. Visame pasaulyje garsus Božolė vynas, gaminamas Božolė regione. Aukštutiniame Božolė klesti medienos apdirbimo pramonė. Liono technopolyje gaminama medicinos įranga, aukštųjų technologijų elektronika ir dalys, lengvieji automobiliai. Venisjė garsėja Reno (Renault) sunkvežimiais ir autobusais. Departamento pietuose sukoncentruota chemija|chemijos pramonė. Todėl tekstilės pramonės, kuria anksčiau garsėjo kraštas, krizė turėjo mažą poveikį gyvenimo lygiui.

Trečiajam sektoriui atstovauja pasaulyje garsūs bankai Lyonnaise de Banque-CIC, Crédit Lyonnais, Banque populaire. Ekonomikoje nedidelė dalis tenka turizmui, tačiau pajamos iš jo viršija kitų regionų pajamas, nes krašte daug lankytinų objektų, graži gamta, be to populiarus krašte ir kulinarinis turizmas.

PolitikaKeisti

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja 7 senatoriai, Atstovų rūmuose – 14 atstovų. Generalinę tarybą sudaro 50 narių.

PrefektaiKeisti

  • 1800 m. – Raymond de Verninac de Saint-Maur
  • 1810 m. – Pierre-Marie Taillepied de Bondy
  • 2005 m. – Jean-Pierre Lacroix

NuorodosKeisti