Romualdas Neimantas
| Romualdas Neimantas | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. kovo 8 d. Naujikai, Telšių rajonas |
| Mirė | 2009 m. balandžio 28 d. (71 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Romainių kapinės |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | orientalistas, istorikas, žurnalistas |
| Išsilavinimas | istorijos mokslų daktaras |
| Alma mater | SSRS mokslų akademijos Orientalistikos institutas |
Romualdas Neimantas (1938 m. kovo 8 d. – 2009 m. balandžio 28 d.) – Lietuvos orientalistas, kultūros istorikas, vertėjas, žurnalistas, keliautojas, humanitarinių mokslų daktaras.[1][2]
Gimė Naujikų kaime, Telšių rajone. 1958 m. baigė Kelmės rajono Užvenčio vidurinę mokyklą, 1975 m. – Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą, įgijo žurnalisto specialybę. 1990 m. Maskvoje, SSRS mokslų akademijos Orientalistikos institute apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją apie Lietuvos-Indijos kultūros ryšių istoriją.
Dirbo spaudoje: „Vakarinių naujienų“, „Kauno tiesos“ ir kitose redakcijose, ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas leidykloje „Varpas“, vadovavo Kaune įkurtai leidyklai „Orientas“. 1989–1991 m. buvo Lietuvos orientalistų asociacijos pirmininkas. Dėstė istoriją LVA bei LSU, orientalistiką – VDU. Išleido kelias dešimtis knygų, rašė straipsnius į žurnalus ir laikraščius. Pagrindinės tematikos: Rytų šalys, jų kultūra, ryšiai su Lietuva.
Mirė 2009 m., palaidotas Kauno Romainių kapinėse.
2011 m. Neimanto sukaupta knygų ir straipsnių kolekcija buvo perduota Vytauto Didžiojo universitetui.[3]
Bibliografija redaguoti
- Gyvenimas ant ugnikalnio (1984 m., Vilnius „Vaga“)
- Gintaro kelias (1985 m., Kaunas „Šviesa“; 2014 m. išleistas Mirjanos Bračko vertimas į kroatų kalbą „Tragom sunčeva kamena“)
- Rytai ir Lietuva: nuo Nemuno iki Gango (1988 m., Vilnius „Mintis“)
- Nuo Nemuno iki Fudzijamos (1992 m., Kaunas „Orientas“; perleista 2003 m. Kaunas „Spindulys“)
- Pasaulis puodelyje arbatos (1994 m., Vilnius „Valstybinis leidybos centras“)
- Faraonų pėdsakais (1994 m., Kaunas „Orientas“)
- Auksinis drakonas (1996 m., Kaunas „Orientas“)
- Diena, kai skleidžiasi lotosas (1996 m., Kaunas „Orientas“)
- Smauglio sužadėtinė (1998 m., Kaunas „Orientas“)
- Afrikos freskos (1998 m., Kaunas „Orientas“)
- Raštas. Nuo piktogramos iki raidės (1998 m., Kaunas „Orientas“)
- Rabindranathas Tagorė (2000 m., Kaunas „Dajalita“)
- Tūras Hejerdalas (2000 m., Kaunas „Dajalita“)
- Žanas Fransua Šampoljonas (2001 m., Kaunas „Dajalita“)
- Akmeninės karūnos paslaptis (2001 m., Kaunas „Dajalita“)
- Saulės akmens pėdsakais (2002 m., Kaunas „Epaisas“)
- The spirit of nature (2004 m., Vilnius „Tyto alba“)
- Lietuva tarp Rytų ir Vakarų (2006 m., Kaunas „Mažoji poligrafija“)
- Gamtos dvasia (2013 m., Kaunas „Pasaulio lietuvių centras“)
Vertimai:
- Gėlė ir poezija (1992 m., Kaunas „Orientas“)
- 7 „Rigvedos“ himnai apie pasaulio sutvėrimą: iš senovės Indijos kultūros lobyno (iš vokiečių k., 1998 m., Kaunas „Orientas“)
- Septintasis mėnulis: japonų poezija (1999 m., Vilnius „Meralas“)
- Žmonės ir medžiai: senovės keltų žynių (druidų) horoskopas (1999 m., Kaunas „Orientas“)
- Senovės arabų astrologinė (kosmoso) Likimo knyga: 360 ženklų norintiems spėti savo ateitį (1999 m., Kaunas „Orientas“)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kubilius, V., Rakauskas, V., Aleksynas, K., & Vanagas, V. (2001). Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 353
- ↑ Masiulis, M. (2004). Nuo Šatrijos iki Fudzijamos. Interviu. Žemaičių žemė, 2004/3, p. 52-55
- ↑ VDU bibliotekai dovanojama orientalisto R. Neimanto knygų kolekcija, VDU, 2011 Spalio 18