Atverti pagrindinį meniu
Romas Juškelis
Gimė 1946 m. liepos 23 d.
Kaune
Mirė 2016 m. liepos 9 d. (69 metai)
Kaunas
Veikla Lietuvos fotografas.

Romas Juškelis (1946 m. liepos 23 d. Kaune2016 m. liepos 9 d.) – Lietuvos fotografas.

BiografijaKeisti

Menininkas gimė 1946 m. Kaune.1970 m. pabandęs studijuoti odontologiją medicinos mokslus

metė. 1974 m. Vilniaus technikume įgijo fotografo specialybę. 1972-1974 m. dirbo respublikinėje Kino

mėgėjų draugijoje ats. sekretoriumi. 1974-1978 m. buvo Vandens ūkio projektavimo instituto

fotografas.1978-1983 m. dirbo Mokslinių tyrimų institute „Vibrotechnika“. Nuo 1976 m. buvo

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

R. Juškelio kūrybos pradžios istoriją tenka dėlioti iš nuotrupų. Dėl uždaro būdo autorius mieliau

apie ją nutylėdavo, o paatviraudavo tik labai retai. Sentimentų savo kūrybinio kelio pradžiai nejautė,

jos nesureikšmino. Pirmąją fotolaboratoriją buvo įkūręs priešais buto, kuriame gyveno langus, namo

Nemuno g. 14 rūsyje buvusioje katilinėje. Pasak sesers Elenos Onos Liakienės, tarybiniam režimui

lojali kaimynė pradedantį menininką buvo įskundusi, kad jis fotografuoja aktus. Dėl to turėjo problemų

su milicija. Manytina, kad gal ir dėl šios priežasties beveik visai neišliko ankstyvosios fotografijos. Kad

ji buvo byloja, kad ir jaunystės draugo Rimgaudo Miliukščio pasakojimas apie per „Kalantos“ eitynes

atimtą ir sudaužytą fotoaparatą. Kad fotografijos srityje būtą įdirbio liudija ir faktas, kad į

Fotomenininkų sąjungą buvo įrašytas iš karto. Iš ankstyvų darbų išliko tik kiemo draugų

fotoalbumuose išsaugoti kūrybinio polėkio pilni R. Juškelio fotografuoti portretai.

Ne veltui R. Juškelio kūryba, daugelio jo kolegų gretinama su garsiojo XX a. pradžios čekų

kilmės fotografo J. Sudeko darbais. R. Juškelio sėslumas, kasdienė monotonija, pasikartojantys

veiksmai ir kasdieninis nuobodulys itin aiškiai atsispindi ankstyviausiame menininko kūrybos etape.

Pasak Romualdo Rakausko, prieš 40 metų daugumą pradedančiųjų Lietuvos fotografų itin stipriai veikė

J. Sudeko „juvelyrinė atspaudų kokybė ir nostalgiškai pilka ramuma“. R. Juškelis nuotraukas savo

kūrybinių dirbtuvių laboratorijoje gamindavo itin kruopščiai ir atsakingai. Jam buvo svarbu

koloristiniai nespalvotų fotografijų eksperimentai, kuriuos darydavo maišydamas įvairias chemines

medžiagas. „Kolegų įšventintas „chemikalų profesoriumi“ R. Juškelis laikomas specifinės „netikros

spalvos“ išradėju“. Vokietijos meno kritikas, žurnalistas Stefanas Wendelis, 1983 metų žurnale

„Fotigrafie“ Nr. 10 R. Juškelį pristatė, kaip fotomenininką, kuriantį naują realybę, esamą apversdamas

aukštyn kojomis („Aufdem Kopf gestellt“). Pasak St. Žvirgždo, R. Juškelis įeina į iškiliausių Lietuvos

fotomenininkų gretas.

Pirmoji paroda, kurioje R. Juškelis dalyvavo su savo fotografijomis „Gimtieji arimai I“,

„Gimtieji arimai II“, „Vakaras“ ir „Šeštadienio talka“ vyko 1977 m. Vilniuje, „Tarybų Lietuvos

saviveiklos meno dekados „Vainikas Spaliui“ metu. Parodoje pristatyta beveik trys šimtai fotografijų.

Daugiau kaip šimtas autorių buvo darbininkai ir kolūkiečiai, studentai ir mokslo darbuotojai, mokytojai

ir inžinieriai. Parodos kataloge buvo rašoma kaip „Lietuvių fotomėgėjai darbais įrodė savo sugebėjimą

atskleisti Tarybų šalies grožį, sukurti įsimenančius darbo žmonių portretus, užfiksuoti visuomeninio –

politinio ir kultūrinio gyvenimo momentus“. Šioje parodoje buvo eksponuotos sovietinę ideologiją

atitikusios fotografijos, gamtos etiudai, tačiau R. Juškelio fotografijose jau buvo juntamas šiam

menininkui būdingas formalistinis braižas. Sovietmečiu visų meno sričių neaplenkė cenzūra, o

fotografija buvo „įtvirtinta kaip propagandinių komunizmo idėjų propagandos priemonė, turėjo

atspindėti absoliutaus teisingumo iliuziją – pasitelkus vizualaus kodavimo metodus, manipuliuojant

simboliais ir ironiniais siužetais, buvo kuriama mitologinė tikrovė, pagrįsta politinėmis vertybėmis ir

prasmėmis96. Režimui reguliuojant ne tik menininkų kūrybos turinį, bet ir apskritai, skirstant kūrybai

reikalingas priemones (fotoaparatai, fotojuostos, ryškinimo įranga ir kt. buvo sunkiai savarankiškai

įsigyjami) menininkai privalėjo įtikti politizuotam diktatui ir savo kūryboje atiduoti duoklę ideologijai.

Šiuo laikotarpiu menininkai turėdavo arba kurti amžinoje dvikovoje tarp savo kūrybinio mąstymo ir

tarp to, kas ideologiškai būtina, arba maištauti. Rusų menotyrininkas Levas Aninskis taip apibrėžė dvi

tuometinėje Lietuvoje vyravusias fotografijos kryptis: „mokyklos ešaloną ir maištininkus“, pirmajai

priskirdamas Romualdą Požerskį, Virgilijų Šontą, Sigitą Šimkų, Algimantą Bareišį, Romą Juškelį ir

Vytautą V. Stanionį, o antrajai V. Luckų, A. Šeškų, V. Balčytį, R. Pačėsą. Tarp šių dviejų vyravusių

krypčių, panašumas vienas – visi menininkai buvo inovatoriai ir eksperimentatoriai. O skirtumų daug,

kadangi visi dalyvaudami grupinėse parodose rodė savo unikalias meistrystes ir kūrybines paieškas. O

be to, jauniesiems kūrėjams nerūpėjo socialinė kritika, jie buvo įsitraukią į naujos realybės paieškas, į

atspindžių teoriją ir kt. Šių menininkų kūrybiniai ieškojimai neatitiko eskaluojamų tiesų, nevaizdavo

tikrovės tokios, kokia ji turėtų būti, bet darbuose perteikė kitokią tikrovę, tarsi apverstą aukštyn

kojomis, realybę iškratydami iš pačios realybės. 99Tokia „neteisinga“ fotografija buvo kritikuotina, ir

tokiems menininkams buvo organizuojami mokymai, tobulinimosi kursai, stovyklos, bandant įbrukti

"gražaus“ pasaulio matymo ir perteikimo fotografijoje supratimą. Į tokią Respublikos kūrybinio

jaunimo stovyklą 1976 metais buvo pakviestas ir R. Juškelis.

Sovietinės santvarkos valdomoje šalyje menininkams savo darbus eksponuoti už Tarybų

sąjungos ribų buvo draudžiama. Sovietinis vakuumas prasisklaidė 1973 metais, kuomet Sovietų

sąjunga prisijungė prie Pasaulinės (Ženevos) autorių teisių konvencijos. Lietuvoje buvo įsteigta Autorių

teisių agentūra, kuri reguliavo menininkų kūrinių patekimą į užsienio parodas bei spaudą. Šis

reguliavimas buvo cenzūruojamas, fotografijos turėjo atitikti politinę ideologiją, diktuojamą tematiką.

„Autorių teises ginanti organizacijaatitiko ir tam tikrą fotografų kontrolės funkciją, kaip rodo gana

griežtas tonas, kai viename vengrų žurnalų be jo žinios (pranešė Vengrijos dailės fondas) buvo

išspausdinti Lietuvos fotografų (J. Kalvelio, R. Juškelio, R. Rakausko, A. Macijausko, J. Daniūno, V.

Koreškovo, V. Strauko ir kt. <...> ) kūriniai: prašom mums paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokios

kiekvieno autoriaus fotografijos buvo nusiųstos į Vengriją, pažeidžiant TSRS Ministrų Tarybos

nutarimą, bei kur ir kada jos buvo paskelbtos TSRS teritorijoje. Kartu primename, kad bet kokių

kūrinių, tarp jų ir fotografijų, panaudojimo užsienio spaudoje teisės perleidžiamos tik per Autorinių

teisių agentūrą“ buvo rašoma sąjunginės autorinių teisių agentūros Lietuvos skyriaus viršininko 1979

m. rašte Lietuvos fotomėgėjų draugijos pirmininkui.101 Bet menininkai rasdavo būdų savo darbus

išvežti į užsienį.

Savo kūrybinį kelią pradėjęs žaismingais fotografiniais eksperimentais, nuo „žaidžiančių

vaikų“ ir „Paukščių virš vakaro vandens“ bei kitų paklausių peizažinių siužetų, įtinkančių tuometiniam

valdžios diktatui, menininkas pradėjo fotografinių paieškų pasaulį, tarp faktūros, formos, neapibrėžtų

aiškių kontūrų, formų, susisluoksniavimo. Savitas braižas galutinai susiformuoja cikle „Atspindžiai“.

KūrybaKeisti

Surengė apie 20 individualių parodų Lietuvoje, Rusijoje (Maskvoje, 1986 m.). Fotografijos dekoratyvios, simboliškos, eksperimentuojama su spalvomis, fotografijos technikomis. Sukūrė fotoreportažų.[1]

Svarbiausi ciklai:

BibliografijaKeisti

  • Fomo Photo, Maskva, 1978 m.
  • Lietuvos fotografija, Vilnius, 1978 m., 1981 m., 1986 m., 1987 m.
  • Fotojarbuch Internationa, Leipcigas, 1979 m., 1982 m.
  • Fotografen aus der UdSSR, Baden Badenas, 1982 m.
  • Očerki o litovskoj fotografii, Vilnius, 1984 m.
  • Fotografija v strukture massovoj kommunikacii, Vilnius, 1986 m.
  • Poetika fotografii, Maskva, 1989 m.
  • FOTO Annaherung an die Sowjetunion, Hanoveris, Vokietija, 1989 m.
  • Photographers International, Taibėjus, 1995 m.
  • Kauno menininkai, Kaunas, 1996 m.
  • Photographers Engyclopaedia International from 1839 to the Present, Hermance, Šveicarija, 1997 m.
  • Atsisveikinant su XX amžiumi, Vilnius, 2000 m.
  • Lietuvos fotografija vakar ir šiandien, Vilnius, 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2001 m., 2002 m.
  • Fotografos de Fin Milenio. Fotografos Internationales, t.4, CD, Kordoba, Ispanija, 2002 m.

ĮvertinimasKeisti

  • 2 Grand Prix, aukso medalis, sidabro medalis ir per 15 kitų apdovanojimų fotografijos parodose.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Romas Juškelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Romo Juškelio fotografijos iš serijos „Kareiviai“