Romanas Viktiukas
| Romanas Viktiukas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1936 m. spalio 28 d. Lvovas, Antroji Lenkijos Respublika |
| Mirė | 2020 m. lapkričio 17 d. (84 metai) Maskva, Rusija |
| Palaidotas (-a) | Lyčiakovo kapinėse |
| Veikla | teatro aktorius ir režisierius |
| Alma mater | 1956 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutas |
 Vikiteka |
Romanas Viktiukas |
Romanas Grigorjevičius Viktiukas (ukr. Роман Григорович Віктюк, rus. Роман Григорьевич Виктюк; 1936 m. spalio 28 d. – 2020 m. lapkričio 17 d.[1]) – rusų ir ukrainiečių teatro aktorius ir režisierius.
Biografija redaguoti
1956 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Baigęs studijas, vaidino Lvovo, Kijevo teatruose. 1965 m. įkūrė Jaunojo žiūrovo teatro Lvove jaunimo teatro studiją (vėliau – Jaunimo teatras), kuriam vadovavo iki 1968 metų. 1968–1970 m. buvo Jaunojo žiūrovo teatro Kalinine, 1977–1979 m. Maskvos universiteto Studentų teatro vyriausiasis režisierius.
8–9 dešimtmečiuose režisavo novatoriškų, emocingų, raiškios formos, šiuolaikinės tematikos spektaklių Lietuvoje – Lietuvos rusų dramos teatre (1970–1974 m. vyriausiasis režisierius) ir Jaunimo teatre. Vėliau kviestas į Vilnių Lietuvos rusų dramos teatre statyti Liudmilos Petruševskajos „Muzikos pamokų“, „Meistro ir Margaritos“ pagal Michailą Bulgakovą (abu 1988 m.).
Nuo 8-ojo dešimtmečio vidurio R.Viktiukas dirbo Maskvoje – statė spektaklius „Mossovet“, Maskvos dailės (MCHAT), Maskvos valstybinio universiteto Studentų teatruose. Išgarsėjo 1988 m. Maskvos teatre „Satirikon“ sukurtu spektakliu „Tarnaitės“ pagal pagal prancūzų dramaturgo Jeano Genet pjesę. 1991 m. Maskvoje įkūrė Romano Viktiuko teatrą, kurio premjera buvo „M. Butterfly“ pagal Davido Henry Hwang'o pjesę (1990 m.).
Rusijos ir užsienio šalių teatruose režisavo daugiau kaip 200 spektaklių, juose naudojo žiūrovus šokiruojančias priemones, tokias kaip erotines scenas, kaukių, pantomimos teatro elementus, itin pabrėžė plastinį ir muzikinį apipavidalinimą.[1][2]
Režisuoti spektakliai redaguoti
- M. Roščinas. Valentinas ir Valentina. Lietuvos rusų dramos teatras, 1971 m.
- A. Čchaidzė. Byla perduodama teismui. Lietuvos rusų dramos teatras, 1972 m.
- A. Volodinas. Su mylimaisiais nesiskirkite. Lietuvos rusų dramos teatras, 1973 m.
- A. Vampilovas. Susitikimai ir išsiskyrimai (Praėjusią vasarą Čiulimske). Lietuvos rusų dramos teatras, 1973 m.
- R. Nashas. Lietaus pardavėjas. Lietuvos rusų dramos teatras, 1973 m.
- R. Ibrahimbejovas. Panašus į liūtą. Lietuvos rusų dramos teatras, 1974 m.
- E. Niziurskis. Mes, džiazas ir vaiduokliai. Jaunimo teatras, 1974 m.
- L. Petruševskaja. Muzikos pamokos. Lietuvos rusų dramos teatras, 1988 m.
- M. Bulgakovas. Meistras ir Margarita. Lietuvos rusų dramos teatras, 1988 m.
- J. Genet. Tarnaitės. Maskvos teatras „Satirikon“, 1988, 1991 m.
- D. H. Hwang'as. M. Butterfly. Romano Viktiuko teatras, 1990 m.[1][2]
Bibliografija redaguoti
- Роман Виктюк с самим собой (Romanas Viktiukas su pačiu savimi), 2000 m.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Roman Viktiuk. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ 2,0 2,1 https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2020/11/17/news/maskvoje-mire-teatro-rezisierius-romanas-viktiukas-sekmingai-dirbes-ir-lietuvoje-17160979/