Romanas Didysis
| Romanas Didysis | |
|---|---|
| Galicijos ir Voluinės karalius | |
| |
| Romanas Mstislavičius priima popiežiaus Inocento III legatus | |
| Gimimo vardas | Romanas Mstislavičius |
| Gimė | nežinoma nežinoma |
| Mirė | 1205 m. birželio 19 d.[1] Zavichostas, dabartinė Lenkija |
| Galicijos ir Voluinės karalius | |
Romanas Mstislavičius (dar žinomas kaip Romanas Didysis (ukr. Роман Мстиславич) – buvo kunigaikštis iš Riurikaičių dinastijos. Jis tituluotas Haličo-Voluinės karaliumi.
Gyvenimas redaguoti
Novgorodo (1168–1170 m.), Vladimiro-Voluinės [reikalingas šaltinis] (1170–1189, 1189–1205 m.) ir Haličo (1189, 1198/99–1205 m.) kunigaikštis.
Surengė ir laimėjo du žygius prieš kumanus. Sugrįžo su daugeliu išgelbėtų belaisvių.
Jis tapo Romanovičių dinastijos pradininku, kuri valdė Vladimirą-Voluinę ir Haličą iki 1340 m.
Žūtis redaguoti
Romanas mirė kovoje su lenkais Zavichosto mūšyje.
1205 m. Romanas nutraukė ilgalaikę sąjungą su Lešeku I Baltuoju ir jo broliu Mazovijos Konradu I. Romano kariauna įsiveržė į Mažąją Lenkiją, paėmė du miestus ir sustojo prie Vyslos upės netoli Zavichosto miesto. Čia Romanas su nedideliu būriu atsiskyrė nuo pagrindinių jėgų, o lenkai užpuolė karalių ir jo palydą. Rusėnus nugalėjo, o mūšyje pražuvo pats karalius Romanas Didysis. Lenkų kronikininkų vaizduotė šį susidūrimą pavertė didele kova (Zavichosto mūšiu).
Po Romano mirties Haličo-Voluinės kunigaikštystėje prasidėjo 40 metų kova dėl valdžios, kuri baigėsi visiška jo sūnų pergale ir kunigaikštystės suvienijimu.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Długosz J. Opera Omnia, t. 9, Cracoviae, 1869. — р. 172—176