Kontinentinė teisė

Kontinentinė teisė (romanų – germanų teisė, Romanų – germanų civilinės teisės tradicija, angl. Civil Law) – kontinentinėje Europoje susiformavusi bei taip pat kituose kontinentuose išplitusi teisės šeima (teisinė sistema). Atsiradimui įtakos turėjo romėnų teisė (teisės recepcija).

Kontinentinė t. vyrauja Eurazijoje bei L. Amerikoje

Nepaisant didelės JAV teisės (common law) įtakos, kontinentinė arba romanų-germanų teisė galioja visoje Lotynų Amerikoje, iki tam tikro lygio – Škotijoje bei prancūzų teisės paveiktoje JAV valstijoje Luizianoje, Kanados Kvebeko provincijoje, didelėse Artimųjų ir Tolimųjų Rytų teritorijose, taip pat Afrikoje. Didelė kontinentinės teisės įtaka yra angliškai nekalbančiose valstybėse; kai kur – mišri (bendroji ir kontinentinė) teisė.

Pagrindinis teisės šaltinis – įstatymas, didelis teisėkūros institucijų (parlamentų) vaidmuo, priimant, keičiant teisės normas. Teismai – tik teisės taikymo, o ne ir teisėkūros subjektai, kaip yra Bendrosios teisės valstybėse. Būdingas inkvizicinis teismo procesas. Teismų sprendimai (precedentai) nelaikomi (savarankišku) teisės šaltiniu, o daugiau pagalbine teisės normų taikymo priemone.

Pogrupiai

Kontinentinės teisės pogrupiai:

• Germaniškoji teisė (Vokietija, Austrija, Šveicarija, Liuksemburgas; anksčiau ir Prūsija)
• Romaniškoji teisė (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija)
• Šiaurės šalių teisė (Skandinavija – Švedija, Danija, Suomija).

Nuorodos

• Romėnų teisės šaltiniai. Ernest Metzger