Rokua nacionalinis parkas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rokua nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 Parko pušynas
| |
| Vieta: |  Suomija, Šiaurės Pohjanma
|
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Oulu |
  Rokua nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 64°33′22″ š. pl. 26°30′36″ r. ilg. / 64.55611°š. pl. 26.51000°r. ilg. |
| Plotas: | 8,8 km² |
| Įkurtas: | 1956 m. |
 Vikiteka: |
Rokua nacionalinis parkas |
Rokua nacionalinis parkas (suom. Rokuan kansallispuisto) - vienas iš mažiausių Suomijos nacionalinių parkų. Parkas įkurtas 1956 metais ir užima 8,8 km² plotą. Šis nacionalinis parkas yra žymus dėl ledynmečio sukurto kraštovaizdžio, taip pat įtrauktas į NATURA 2000 buveinių sąrašą. Nacionaliniame parke bei visame Rokua geoparke rengiami įvairūs renginiai, skirti šviesti vaikus. Lankytojų centre, esančiame už nacionalinio parko ribų, vedamos pamokos, edukacinės programos mokiniams, skirtos supažindinti su gamta.
Aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės gali pasinaudoti pažymėtais pažintiniais takais, kurių parke yra apie 57 km pažymėtų takų, vedančių pro pagrindinius lankytinus objektus.
Rokua geoparkas redaguoti
Rokua nacionalinis parkas yra Rokua geoparko dalis. Jis užima didelę dalį teritorijos ir tai yra pirmasis UNESCO geoparkas Suomijoje bei šiauriausias geoparkas pasaulyje. Geoparkai kuriami teritorijose, kuriose pasižymi ryškus geologinis kraštovaizdis, todėl ledynmečio suformuotas Rokua tapo geriausiu pirmuoju pasirinkimu Suomijoje. Rokua geoparkas yra nutolęs 200 km į pietus nuo poliarinio rato, įkurtas tarp Oulu ir Kajanio miestų.
Rokua Geoparko administracija artimai bendradarbiauja su vietinėmis mokyklomis ir kitomis švietimo institucijomis. Vyksta paskaitos ir praktiniai užsiėmimai vietiniams mokytojams bei moksleiviams, siekiant šviesti žmones apie UNESCO geoparkų tinklą. 2015 metais buvo įkurtos penkios geoparko mokyklos.
Taip pat Rokua geoparkas bendradarbiauja su vietinėmis verslo įmonėmis ir šiuo metu 40 vietinių įmonių skelbiasi kaip UNESCO geoparko įmonės.
Lankytini objektai redaguoti
Rokuanvaros kalva redaguoti
Rokuanvaros kalva iškilo kaip sala virš vandens po ledynmečio. Sudaryta daugiausia iš smėlio, sala buvo veikiama oro ir vandens. Smėlio kopos dabar yra uždengtos miškais. Šioje teritorijoje Rokuanvaros kalva dalis yra 20 km ilgio ir 5 km pločio ozas. Taip pat smėlio kopos yra virš pelkių plotų, todėl teritorijoje matoma daug pelkių.
Syvydenkaivo dauba redaguoti
Syvydenkaivo dauba yra viena giliausių termokarstinių daubų Suomijoje. Taip pat tai yra didžiausia plotu termokarstinė dauba Suomijoje. Tirpdamas ledynas skilinėjo į luitus, o tekėjęs tirpsmo vanduo plukdė daug nešmenų, kurie užklojo ledo luitus. Klimatui atšilus, ledo luitai ištirpo, o jų vietoje liko daug daubų ir duburių.
Pokivaros kalva redaguoti
Pokivaros kalva yra aukščiausia Rokua viršūnė (194,2 m virš jūros lygio). Anksčiau tai buvo puiki vieta gaisrų stebėjimui. 1936 metais buvo pastatytas bokštas, o gaisro prižiūrėtojai buvo iki 1975 metų. Dabar šis bokštas nebetaikomas jo tikrajai paskirčiai ir yra renovuotas tris kartus, paskutinė renovacija vyko 2013 metų pavasarį. Aukščiausia bokšto vieta yra prieinama tik su gidu.[1]
Augalija redaguoti
Rokua augalija negausi ir neturtinga. Didesnė įvairovė gali būti daubose ir pietiniuose šlaituose veikiant saulės spinduliams. Auga paprastasis čiobrelis, spanguolės, mėlynės, kiaulpienės, vaistinė baltašaknė, šilinė viksva. Šiaurės elniai nelaikomi teritorijoje 150 metų, todėl kerpės auga netrukdomai, o ypač elninė šiurė, kurios nenuvalgo šiaurės elniai. Elninė šiurė yra pagrindinė augalijos danga nacionaliniame parke, kurio vienas iš tikslų saugoti ne tik kraštovaizdį, bet ir šią samaną.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Services in Rokua National Park (2017).