Rokų atodanga
| Rokų atodanga | |
|---|---|
 Atodangos šiaurinė dalis
| |
| Vieta: | Rokai, Kaunas |
  Rokų atodanga | |
| Koordinatės: | 54°50′50.3″ š. pl. 23°56′5.3″ r. ilg. / 54.847306°š. pl. 23.934806°r. ilg. |
| Plotas: | 1 ha |
| Įkurtas: | 2013 m. |
 Vikiteka: |
Rokų atodanga |
Rokų atodanga – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, esantis Jiesios upės slėnyje, Rokuose (Panemunės sen.),[1] Kauno miesto savivaldybėje. Rokų atodanga turi didžiulę mokslinę, pažintinę, turistinę, rekreacinę vertę. Kaip kraštovaizdžio objektas ji pritaikyta lankymui, lengvai pasiekiama. Kadangi tai viena iš nedaugelio atodangų visame Baltijos regione, kur atsidengia viduriniojo Nemuno laikotarpio ežerinės nuosėdos, todėl yra perspektyvi tolimesniems moksliniams – stratigrafiniams ir paleogeografiniams tyrimams.
Geografija
redaguotiAtodanga atsiveria Jiesios vingyje dešiniajame krante, apie 1,5 km nuo jos santakos su Nemunu. Užimamas plotas – 1 ha., aukštis – 34 m, ilgis palei upės vagą – apie 130 m. Driekiasi pietų–šiaurės kryptimi. Iš vakarų pusės, priešingame upės krante, slėnyje, lygiagrečiai praeina geležinkelio linija. Iš šalia pylimo vedančios Upėtakių gatvės patogu apžvelgti atodangą iš toli. Iš rytų (viršutiniame krante) – naujai įrengtas Jiesios kraštovaizdžio pažintinis takas, juosiantis raizgytą atodangos puslankį, besiplečiantis individualių namų kvartalas (P. Babicko, šv. Roko gatvės). Atodangos pietinis sparnas vos per 100 m nutolęs nuo Rokų vidurinės mokyklos stadiono. Ne mažiau įspūdingų atodangų fragmentų prie Jiesios Kauno mieste esama ir žemiau Rokų atodangos.
Objekto statusas patvirtintas Aplinkos ministerijoje 2013 m. spalio 25 d. įsakymu nr. D1-792,[2] į Saugomų teritorijų registrą įtrauktas 2013 m. lapkričio 8 d.[3]
Geologija
redaguotiRokų atodanga Jiesios kraštovaizdžio draustinyje – vaizdingas, o kartu ir mokslui išskirtinai vertingas geologinio paveldo objektas. Tokių atodangų Baltijos šalių regione yra tik trys.[4] Ši atodanga – vienas pilniausių Europoje žinomų pjūvių, apimančių vidurinįjį ir vėlyvąjį Nemuno ledynmetį, maždaug 75–18 tūkst. m.[5]
Atodangoje atsiveria 8 įvairaus amžiaus ir genezės sluoksniai (nuo viršaus žemyn): 1 - varvinis molis, 2 ir 3 - Baltijos stadijos morena, 4 ir 5 - Grūdos stadijos morena, 6 - viduriniojo Nemuno ledynmečio interstadialo aleuritas, smėlis ir žvyras, 7 - Medininkų morena, 8 - dislokuotas kreidos mergelis.[3]
Viršutinėje atodangos dalyje susiformavęs nestoras varvinių molių sluoksnis, dengiantis paskutiniojo apledėjimo Baltijos ir Grūdos stadijų moreną. Žemiau slūgso smėlingos – aleuritingos viduriniojo Nemuno nuogulos. Prie esamo upės vandens lygio atsidengia apatinė atodangos dalis – Medininkų amžiuje susiformavusi morena. Kai kuriose vietose galima pastebėti atsidengusius dislokuotus kreidos periodo mergelio luistus. Smėlingos – aleuritingos nuosėdos, esančios tarp dviejų skirtingų morenų, datuojamos 55 000 – 30 000 metų laikotarpiu. Radiokarboninis datavimo metodu buvo nustatytas organinės kilmės liekanų (durpių), rastų 1,5-1,6 m gylyje po morena, ir medžio liekanų iš apatinės šio sluoksnio dalies amžius. Didžiąją smėlio grūdelių dalį sudaro silicio dioksidas. Pagal cheminę sudėtį smėlio sluoksniai gali būti eolinės nuogulos. Aleuritų cheminė sudėtis rodo, kad jie galėjo susiklostyti sekliuose baseinėliuose.[3]
Sporų ir žiedadulkių analizės būdu nustatyta, kad nuosėdinių uolienų klostymosi metu vyravo atšiaurios klimatinės sąlygos, panašios į tundrines. Teritorija nebuvo miškinga, augo pavieniai beržai ir pušys, augalijos dangą sudarė kiečiai, viksvinių ir balandinių žolių bendrijos, kiminai. Šis smėlingas – aleuritingas sluoksnis stratigrafiškai interpretuojamas kaip vidurinis Nemunas (viršutinis pleistocenas). Pagal Lietuvos geologijos tarnyboje galiojančią stratigrafinę schemą, nagrinėjamos nuosėdos klostėsi vidurinio Nemuno kriostadialų (pašaltėjimų) ir termostadialų (pašiltėjimų) laikotarpiais. Viršutinė tarpmoreninio smėlingo – aleuritingo sluoksnio dalis yra koreliuojama su Ventos upės baseino Purvių atodangos aleuritingomis nuosėdomis, kurių amžius yra apie 33 tūkst. metų.[3]
Galerija
redaguoti-
Fragmentas pietinėje dalyje -
Atodanga vasarą -
Literatūra
redaguoti- Baltrūnas V., Linčius A., Mikulėnas V., Narbutas V., Satkūnas J. Vertingiausi Lietuvos geologiniai kraštovaizdžio objektai. Geologijos akiračiai. 1999, Nr. 1, 32–35
- A. Gaigalas. 1997. The Rokai Outcrop: the Middle Nemunas (Weichselian) Interstadial. The Late Pleistocene in Eastern Europe: Stratigraphy, Palaeoenvironment and climat. Abstract Volume and Excursion Guide of the INQUA-SEQS Symposium, September 14-19, 1997, Lithuania. Vilnius, LGT, 82-84.
- Satkunas J., Grigiene A., Jusiene A., Damusyte A., Mazeika J. Middle Weichselian palaeolacustrine basin in the Venta river valley and vicinity (northwest Lithuania), exemplified by the Purviai outcrop // Quaternary International. - 2009. - Vol. 207. 14-25.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rokai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Rokų atodangos paskelbimas saugomu objektu Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Geologinis paveldas Lietuvoje Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos gamtinis pamatas. 5.1 Geologinės vertybės Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
redaguoti- Rokų atodangos ribos žemėlapyje
- Nemuno tarpledynmetis. Rokai lad.lt p. 14–22
- Baltijos šalių geologinio paveldo vietovių tinklo kūrimas Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- Kelionė Jiesia nukelia į ledynmetį Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.