Rodrigo Borja Cevallos

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rodrigas Borcha Sevaljosas Rodrigo Borja Cevallos
Rodrigo Borja Cevallos
Gimė	1935 m. birželio 19 d. Kite
Veikla	teisininkas, Ekvadoro politinis veikėjas, Ekvadoro prezidentas
Partija	1967 m. Ekvadoro demokratinės kairės partija
Alma mater	Ekvadoro universitetas
Vikiteka	Rodrigo Borja Cevallos

Rodrigas Borcha Sevaljosas (Rodrigo Borja Cevallos, g. 1935 m. birželio 19 d. Kite) – teisininkas, Ekvadoro politinis veikėjas, 1988–1992 m. Ekvadoro prezidentas.

Biografija

Baigė Kito Amerikos koledžą, Ekvadoro universitetą, 1958 m. licenciatas, 1960 m. teisės daktaras. Studijų metais vadovavo Moksleivių teisių asociacijai, dirbo HCJB radijuje, dienraštyje „El comercio“, vėliau vertėsi advokato praktika, dėstė kaip valstybinės teisės profesorius, parašė konstitucinės teisėtyros straipsnių ir monografijų.

1962 m. nuo Liberalų partijos buvo išrinktas parlamento – Nacionalinio kongreso nariu. Po 1963 m. karinio perversmo atsidėjo profesijai – 1963 – 1983 m. Ekvadoro centrinio universiteto profesorius. 1966 m. grįžus civilinei valdžiai išrinktas (steigiamosios) Konstitucinės Asamblėjos nariu, kartu su kitais teisininkais rengė naują šalies Konstituciją.

1967–1970 m. Ekvadoro demokratinės kairės partijos (PID) iniciatorius ir ideologas, Ekvadoro Nacionalinio kongreso narys. 1983 m. Konstitucijos reformos dalyvis.

1978, 1984, 1998 ir 2002 m. kandidatavo prezidento rinkimuose, 1988–1992 m. Ekvadoro prezidentas. Jo valdymo pradžioje infliacija siekė 75,6 %, pabaigoje ekonomikos augimas, atgaivinus verslus ir žemės ūkį siekė 4,4 %. Įsteigė valstybinę naftos įmonę „Petroecuador“, įvykdė darbo rinkos reformą, padidinęs profsąjungų teises, 1992 m. inicijavo Andų pakto pasirašymą.

Nuo 1994 m. Šiaurės Karolinos universiteto profesorius. Sorbonos, Buenos Airių, Bolivijos, Ešvilio (JAV), Kordobos universitetų garbės daktaras. Keliolikos knygų, tarp jų „Politikos enciklopedija“ ir „Politinė ir konstitucinė teisė“ autorius.

1986–1989 m. Socialistų Internacionalo vicepirmininkas, nuo 1989 m. Socialistų Internacionalo garbės pirmininkas.