Robertas Varnas
Robertas Varnas | |
---|---|
Gimė | 1930 m. spalio 10 d. Mažeikiai |
Mirė | 2015 m. balandžio 22 d. (84 metai) Klaipėda |
Palaidotas (-a) | Lėbartų kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Irena Berontaitė |
Vaikai | Rūta, Karolis, Dainius, Darius, Jurga, Dominykas |
Veikla | choro dirigentas, pedagogas, visuomenės veikėjas |
Alma mater | 1958 m. LSSR konservatorija |
Žymūs apdovanojimai | |
Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ |
Robertas Varnas (1930 m. spalio 10 d. Mažeikiuose – 2015 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje) – Lietuvos choro dirigentas, pedagogas.
Biografija
redaguotiPirmasis muzikos mokytojas buvo Mažeikių vargonininkas, Juozo Naujalio mokinys Karolis Pukevičius. Mokydamasis Mažeikių gimnazijoje, pas muzikos mokytoją Albiną Jasenauską pramoko skambinti pianinu ir smuikuoti. Nuo 1949 m. keletą metų Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti altu (dėst. Juozas Matutis), 1951 m. perėjo į Klemenso Griauzdės choro dirigavimo klasę; griežė simfoniniame orkestre ir styginių kvartete. 1953–1958 m. choro dirigavimą studijavo LSSR konservatorijoje (dėst. Jono Motiekaičio klasė). Studijų metais buvo Vilniaus miesto medicinos darbuotojų choro chormeisteris, Lietuvos radijo muzikos laidų redaktorius, dainavo Vilniaus jaunimo chore (vadovas Adolfas Krogertas).
1958–1967 m. choro dirigavimo ir teorinių disciplinų dėstytojas Klaipėdos muzikos technikume. Nuo 1958 m. Klaipėdos liaudies operos chormeisteris, 1960–1964 m. meno vadovas ir vyr. dirigentas. Atnaujino Džiuzepės Verdi operą „Traviata“, pastatė P. Mascagni operą „Kaimo garbė" (1963 m.), surengė L. van Bethoveno ir V. A. Mocarto kūrinių koncertus, su operos kolektyvu koncertavo Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Šilutėje ir Liepojoje (Latvija).
1964–1967 m. Kretingos rajkoopsąjungos mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chore dainavo iki 100 dainininkų, repertuare buvo vertingų, sudėtingų kūrinių, dažnai koncertavo dalyvaujant žinomiems solistams – Antanui Kučingiui, Elenai Saulevičiūtei, K. Elertui, pelnė prizines vietas respublikiniuose konkursuose. 1965 m. respublikinės dainų šventės konkursui su „Gintaro“ choru pirmą kartą Lietuvoje parengė C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ pirmąją dalį. Vėliau, su Valstybinės filharmonijos simfoniniu orkestru, diriguojant Juozui Domarkui, šis kūrinys skambėjo Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje. 1967 m. balandžio 1 d. Kretingoje įspūdingu koncertu choras pažymėjo savo gyvavimo dešimtmetį.
Nuo 1967 m. rudens R. Varnas – Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas, 1968–1982 m. Kauno politechnikos instituto vyr. dėstytojas ir akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas. Daugiau kaip dešimtmetį studentų mišrusis choras buvo vienas geriausių Lietuvos chorinių kolektyvų. Parengtas Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus-68“ Vilniuje, „Gaudeamus-71“ Rygoje, „Gaudeamus-74“ Tartu, „Gaudeamus-78“ Vilniuje ir „Gaudeamus-81“ Rygoje. 1970 m. respublikinės dainų šventės konkurse „Jaunystė“ pelnė absoliučiai geriausio Lietuvos mėgėjų mišriojo choro vardą. Toks pat vardas pripažintas ir 1975 m. respublikinės dainų šventės konkurse, gražiai pasirodyta 1980 m. respublikinės dainų šventės konkurse.
R. Varno iniciatyva Kaune imta rengti tarprespublikinius studentų mišriųjų chorų konkursus „Juventus“. Septyniuose konkursuose (1968, 1970, 1972, 1975, 1977, 1979, 1983 m.) „Jaunystė“ laimėjo visų laipsnių prizines vietas. „Jaunystė“ surengė koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, gastroliavo Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje ir Vokietijoje, išpopuliarino nemaža lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. 1968–1970 m. „Jaunystės“ choro jubiliejiniams koncertams su Lietuvos kameriniu orkestru atliko J. Haydno 9 chorų ciklą, Stasio Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, su Nacionaliniu simfoniniu orkestru – Giedriaus Kuprevičiaus kantatą „Pagonių giesmės“. R. Varnas tuo pat metu vadovavo Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto šokių ansamblio „Rasa“ vokalinei grupei, buvo Kauno valstybinio choro chormeisteris, talkino miesto mėgėjų chorams.
Nuo 1982 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, 1983–1986 m. ir 1988–1991 m. katedros vedėjas, nuo 1985 m. docentas. 1985 m. respublikinei dainų šventei parengė Klaipėdos medicinos darbuotojų klubo mišrųjį chorą, kuris VI Stasio Šimkaus chorų konkurse savo kategorijoje pelnė pirmąją vietą. Įvairiais laikotarpiais vadovavo Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus choro studijai, šios katedros dėstytojų ir studentų kameriniam chorui (su juo parengė Klaipėdos šiuolaikinių kompozitorių Z. Virkšo, A. Remesos, R. Šileikos, J. Domarko autorinių koncertų ciklą), vėliau vadovavo suburtam Klaipėdos universiteto mišriajam chorui – jį parengė tarptautiniam bažnytinės muzikos festivaliui Alūksnėje (Latvija), 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Lietuvoje, Lietuvos aukštųjų mokyklų tradiciniams choriniams festivaliams. 1996–1998 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas, 1995–2001 m. Klaipėdos universiteto senatorius.
R. Varnas nuo 1955 m. respublikinių dainų švenčių konsultantas, nuo 1968 m. Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ Vilniuje (1968 m. ir 1978 m.), Rygoje (1971 m. ir 1981 m.) ir Tartu (1974 m.) dirigentas, 1970, 1980, 2007 m. respublikinių dainų švenčių, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas. Daugelio Klaipėdos miesto ir Žemaitijos krašto dainų švenčių bei festivalių organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas, tarptautinių Stasio Šimkaus konkursų Klaipėdoje organizatorius, respublikinių bei tarptautinių chorų konkursų žiuri pirmininkas bei narys. Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ steigėjas, tarybos pirmininkas, Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narys, Lietuvos muzikų draugijos narys.[1][2]
Palaidotas Lėbartų kapinėse.[3]
Bibliografija
redaguoti
- Apie dirigavimo techniką: mokymo priemonė. – Vilnius, 1985. – 87 p.: iliustr.
- Nomen Nescio: Tėvas Bruno Markaitis SJ nepažintas muzikos misionierius. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 132 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-228-3
- Jubiliejinė dainų šventė Mažosios Lietuvos lietuvių šventės 80-mečiui: Klaipėda, 2007 06 16-17, Rambynas 2007 06 22-23. – Klaipėda: Chorinė bendrija „Aukuras“, 2007. – 84 p.: iliustr.
Įvertinimas
redaguoti- 1975 m. LTSR nusipelnęs artistas
- 2000 m. Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigta „Aukso paukštės“ „Lietuvos chorų maestro“ nominacija
- 2006 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius [4]
- 2012 m. Klaipėdos kultūros magistras [5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
- ↑ Robertas Varnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 460
- ↑ Netekome žymaus chorvedžio Roberto Varno, 2015-04-25
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=294263
- ↑ http://www.klaipeda.lt/lit/2012-m-Klaipedos-miesto-kulturos-magistras-Robertas-Varnas/2256