Vikipedija

Robert Hübner

vokiečių šachmatininkas
(Nukreipta iš puslapio Robertas Hiubneris)
Robert Hübner

Robertas Hiubneris, 1971 m.
Pilnas vardasRobertas Hiubneris
ŠalisVokietijos vėliava Vokietija
Gimė1948 m. lapkričio 6 d.
Kelnas, Šiaurės Reinas-Vestfalija, Vokietija
Mirė2025 m. sausio 5 d. (76 metai)
Kelnas, Šiaurės Reinas-Vestfalija, Vokietija
TitulasDidmeistris (1971)
FIDE reitingas2593 (2013 m. gegužė)
Aukščiausias reitingas2640 (1981 m. liepa)

Robertas Hiubneris (vok. Robert Hübner; 1948 m. lapkričio 6 d. – 2025 m. sausio 5 d.[1]) – Vokietijos šachmatų didmeistris (1971 m.). Filologijos mokslų daktaras.

Nuo 1970 iki 1990 m. Hiubneris buvo vienas iš stipriausiųjų pasaulio šachmatininkų.[2] 1981 m. liepą pagal reitingą buvo trečias pasaulyje.[3] Penkerius metus (1981–1986 m.) buvo geriausių pasaulio šachmatininkų dešimtuke.

Žaidė šešiuose tarpzoniniuose šachmatų turnyruose: 1970, 1973, 1976, 1979, 1990 ir 1993 m.

Keturis ciklus (1971 m., 1980 m., 1983/84 m. ir 1991/93 m.) dalyvavo Pasaulio čempionato kandidatų mačuose. 1980/81 m. pasiekė kandidatų mačų finalą.

Atstovaudamas nacionalinei komandai žaidė vienuolikoje šachmatų olimpiadų (1968–2000 m.) ir individualiai iškovojo du aukso medalius.

Biografija

redaguoti

Vaikystė

redaguoti

Šachmatais žaisti išmokėti tėvas, kai jam buvo penkeri metai. Po ketverių metų įstojo į šachmatų klubą.[4]

Jaunystė

redaguoti

Sėkmė atėjo palaipsniui. 1961 m. Vakarų Vokietijos jaunių šachmatų čempionate buvo ketvirtas, o 1962 m. – trečias, 1963 – jau pirmas, keturiais taškais aplenkęs antrąją vietą užėmusį šachmatininką, 1964 m. dar kartą pirmas – net 4,5 taško aplenkęs antrąją vietą.[5] Pasaulio jaunimo čempionate 1965 m. buvo penktas, o 1967 m. – ketvirtas. 1967 m., būdamas 19-os, pasidalijo 1–2 vietomis Vakarų Vokietijos suaugusių čempionate.[6] 1969 m. tapo tarptautiniu meistru.

Atrankos į pasaulio čempionatą varžybos

redaguoti

R. Hiubneris išgarsėjo dalyvaudamas pasaulio šachmatų čempionato varžybose.

Zoniniai ir tarpzoniniai turnyrai

redaguoti

R. Hiubneris žaidė šešiuose tarpzoniniuose šachmatų turnyruose. Keturiuose pateko į tolesnį etapą – Kandidatų mačus. Pirmą kartą dalyvaudamas atrankinėse pasaulio šachmatų čempionato varžybose 1969 m. Atėnų zoniniame turnyre pasidalijo 2-3 vietas (12.5 iš 17)[7] ir pateko į Maljorkos Palmos tarpzoninį turnyrą.

1970 m. Maljorkos Palma
redaguoti

Žaisdamas 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoniniame turnyre netikėtai pasidalijo 2–4 vietas (15 iš 23)[8] (pirmas – R. Fišeris) ir pateko į 1971 m. kandidatų mačus bei tapo didmeistriu.[9]

1973 m. Leningradas
redaguoti

Kaip praėjusio ciklo kandidatų mačų dalyvis iškart pateko į 1973 m. Leningrado tarpzoninį turnyrą. Deja, šis turnyras jam nepavyko: į 1974 m. kandidatų mačus pateko trys dalyviai (V.Korčnojus, A. Karpovas, R. Birnas), o jis užėmė penktą vietą todėl į 1974 m. Kandidatų mačus nepateko.[10]

1976 m. Bylis
redaguoti

Po trejų metų tarpzoniniame turnyre Bylyje, kurį laimėjo B. Larsenas, antras – T. Petrosianas, trečias – L. Portišas, R. Hiubneriui pabaiga susiklostė dramatiškai: didžiąją turnyro dalį pirmavęs varžybose, priešpaskutiniame rate, turėdamas nedaug laiko, nepastebėjo, kaip galima keturiais šachais matuoti T. Petrosiano karalių, o vėliau šią partiją dar ir pralaimėjo.[11] Po tokios nesėkmės užbaigė varžybas, pustaškiu atsilikęs nuo 1–4 vietas užėmusių dalyvių bei užėmė septintą vietą. To nepakako, kad patektų į Kandidatų mačus.[12]

1979 m. Rio de Žaneiras
redaguoti

1979 m. Rio de Žaneiro tarpzoniniame turnyre, surinkęs 11,5 taškų iš 17 galimų, kartu su Lajošu Portišu ir T. Petrosianu, pasidalijo 1–3 vietas ir pateko į 1980/81 m. kandidatų mačus.[13]

1990 m. Manila
redaguoti

1990 m. Maniloje, šveicariškaja sistema vykusiame FIDE tarpzoniniame turnyre, surinko 8 taškus iš 13 (+4 -1 =8), pasidalijo 5–11 vietomis ir pateko į 1991/93 m. Kandidatų mačus.[14]

1993 m. Bylis
redaguoti

1993 m. paskutinį kartą žaisdamas Pasaulio čempionato FIDE tarpzoniame turnyre, kuris vyko Bylyje, naudojant šveicariškąją sistemą surinko septynis taškus iš 13-os, užėmė 31 vietą (73 dalyviai) ir tolesnį etapą nepateko.[15]

Kandidatų mačai

redaguoti

R. Hiubneris žaidė keturių pasaulio šachmatų čempionatų ciklų Kandidatų mačuose, kuriuose bandė iškovoti teisę žaisti mačą su pasaulio čempionu.

1971 m. – pirmas bandymas
redaguoti

1971 m. Kandidatų mačų ketvirfinalyje žaidė su T. Petrosianu. R. Hiubneris prieš mačą puolė į pesimizmą: „Neturiu jokių šansų mače su Petrosianu. ...jo stilius man nepatogus, Be to, žaidžiant mačus, Petrosianas turi didžiulę patirtį. Aš būčiau linkęs žaisti su Larsenu, Fišeriu, ar su kuo nors kitu“.[11]

Sevilijoje vykusiame ketvirtfinalio mače po 6 partijų buvo lygų (+0, -1, =6), bet pralaimėjęs septintąją partiją, R. Hiubneris kreipėsi į teisėjus: jis buvo nepatenkintas dėl per didelio gatvės triukšmo, kuris buvo girdimas žaidimo patalpoje. Jis siūlė perkelti žaidimą į mažiau triukšmingą patalpą. Teisėjams atsisakius, R. Hiubneris pasidavė ir pasitraukė iš mačo.[16]

1980 m. – antras bandymas
redaguoti

1980/81 m. Kandidatų mačai jam buvo sėkmingiausi. 1980 m. kovo 16–balandžio 9 d. Bad Lauterberge vykusiame ketvirtfinalyje laimėjo mačą prieš A. Adorjaną – 5½:4½ (+2, -1, =7).[17]

Patekęs į kandidatų pusfinalį, 1980 m. rugpjūčio 1–25 d., Abano Termėje (Paduvos provincija) vykusiame mače, laimėjo prieš L. Portišą 6½:4½ (+2, -0, =9).[18]

1980 m. gruodžio 21 – 1981 m. sausio 8 d., Merane vykusiame finaliniame mače su Viktoru Korčnojumi po šešių ratų dar pirmavo 3½:2½, bet toliau ištiko nesėkmės: septintosios partijos pabaigoje, lyginėje padėtyje, pražiopsojo bokštą (nepastebėjo žirgo šakutės) ir tuoj pasidavė. Tai turėjo įtakos tolimesniam žaidimui – pralaimėjo ir aštuntąją partiją. Rezultatas tapo jo nenaudai 3½:4½ (+2, -3, =3). Šios dvi nesėkmės jį palaužė, tad nebaigęs žaisti devintos bei dešimtos atidėtų partijų, pasitraukė iš mačo.[19]

1983 m. – trečias bandymas
redaguoti
 
Robertas Hiubneris, 1983 m.

Kaip 1980/81 m. Kandidatų mačų finalininkas iškart pateko į 1983/84 m. Kandidatų mačus. 1983 m. kovo–balandžio mėn., žaisdamas su V. Smyslovu Veldene prie Verterio ketvirtfinalio mačą, baigė lygiosiomis – 5:5 (+1, -1, =8).

Nugalėtojo išaiškinimui buvo paskirtos keturios papildomos partijos, kurios visos baigėsi lygiosiomis. Kas žengs į pusfinalį, pagal FIDE nuostatus buvo išspresta, panaudojus ruletę, kurios ridentas kamuoliukas pasirinko V. Smyslovą, tad R. Hiubneris į pusfinalį nepateko. Šis įvykis buvo plačiai diskutuojamas.[20] [21]

1991 m. – ketvirtas bandymas
redaguoti

Žaisdamas 1991 m. sausio–vasario mėn. Sarajeve 1991/93 m. Kandidatų mačų aštunfinalyje 2½:4½ pralaimėjo Janui Timanui.[22]

Tarptautinės komandinės varžybos

redaguoti

Pasaulio studentų komandiniai šachmatų čempionatai

redaguoti

R. Hiubneris keturis kartus atstovavo Vokietijai pasaulio studentų šachmatų komandiniuose čempionatuose, kur surinko 29 taškus iš 40 galimų (+24 =10 -6) 72.5 % ir laimėjo tris apdovanojimus: komandinį sidabro ir bronzos bei prie lentos - vieną aukso medalį:[23]

  • Ibsas prie Dunojaus, 1968 m., 2-a lenta, 8/10 (+6 =4 -0), komandinė 2-a vieta (sidabro medalis); individualiai 1-a vieta (aukso medalis);[24]
  • Gracas, 1972 m., 1-a lenta, 9½/13 (+8 =3 -2), komandinė 3-ia vieta (bronzos medalis);[26]

Šachmatų olimpiados

redaguoti

Robertas Hiubneris už Vokietijos rinktinę žaidė nuo 1968 iki 2000 m. vienuolikoje šachmatų olimpiadų, kuriose laimėjo: vieną komandinį sidabro medalį ir du aukso medalius už individualų žaidimą prie lentos. Iš viso olimpiadose sužaidė 122 partijas ir surinko 80½ taško (+48 =65 -9), 66 % galimų taškų. Atskirų olimpiadų rezultatai:

  • Luganas, 1968 m., atsarginis, 8/12 (+5 =6 -1), komanda- 5 v. individualiai – 8 v.;
  • Skopjė, 1972 m., 1-a lenta, 15/18 (+12 =6 -0), komanda- 5 v. individualiai – aukso medalis;
  • Buenos Airės, 1978 m., 1-a lenta, 8/13 (+4 =8 -1), komanda- 4 v. individualiai – 14 v.;
  • Liucerna, 1982 m., 1-a lenta, 7.5/12 (+5 =5 -2), komanda- 15 v. individualiai – 18 v.;
  • Salonikai, 1984 m., 1-a lenta 6/9 (+4 =4 -1), komanda- 6 v. individualiai – 9 v.;
  • Stambulas, 1990 m., 1-a lenta 7/10 (+4 =6 -0), komanda- 9 v. individualiai – 1 v. (aukso medalis) ir 5;
  • Manila, 1992 m., 1-a lenta, 3.5/8 (+1 =5 -2), komanda- 13 v.;
  • Maskva, 1994 m., 2-a lenta, 7/11 (+3 =8 -0), komanda- 16 v. individualiai – 20 v.;
  • Jerevanas, 1996 m., 2-a lenta, 6.5/10 (+3 =7 -0), komanda- 10 v. individualiai – 10 v.;
  • Elista, 1998 m., 4-a lenta, 5.5/8 (+4 =3 -1), komanda- 6 v. individualiai – 8 v.;
  • Stambulas, 2000 m., 2-a lenta, 6,5/11 (+3 =7 -1), komanda- 2 v. (sidabro medalis individualiai – 27 v.[28]

Turnyrai

redaguoti
 
Dr. R. Hiubneris, 2008 m.

Kitų tarptautinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas: Oslas[29] ir Hiustonas[30] (1974) – 1-a vieta; Tilburgas (1977) – 3–6 v.[31] ,1978 – 3–5 v.,[32] 1984 – 2–5 v.,[33] 1985 – 1–3 vietos;[34] Miunchenas (1979, Atviras VFR čempionatas) – 1–4 v. [35]; Čikaga (1982) – 1-a vieta;[36] Bugoinas (1982) – 4–5 v.,[37] Bylis (1984)[38] ir Linaresas (1985) – 1-2 vietos;[39] Briuselis (1986) – 3–4 v.[40]

Mokslinė veikla

redaguoti

Greta šachmatų R. Hiubneris rimtai užsiiminėjo filologija, tapo vienu iš stambiausiu papirologijos, nagrinėjančios senovės egiptiečių rankraščius, specialistu. 1976 m. papirologijos srityje apgynė daktaro disertaciją.[41] Mokėjo užsienio kalbų, tarp jų senąją graikų kalbą. Mokslinių knygų apie papirologiją bendraautoris.[42] Parašė mokslinių straipsnių specialiuose žurnaluose.[43] [44]

Kitos varžybos

redaguoti

Atstovaudamas šachmatų klubą Zolingene 1976 m. iškovojo europinių klubinių komandų taurę. Atstovavo „Pasaulio“ komandai (1984 m.), kur prie 8 lentos sužaidė lygiosiomis mačą su didmeistriu J. Razuvajevu 2:2 (keturios lygiosios). [45]

Šachmatų kūryba

redaguoti

Partijų pradžios

redaguoti

Dėl jo indėlio į partijų pradžių teoriją, vienas iš Nimcovičiaus gynybos variantų, pavadintas jo vardu – Hiubnerio variantu (E41): 1.d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žc3 Rb4 4.e3 c5 5.Rd3 Žc6 6.Žf3 Rxc3+ 7. bxc d6.[46]

Žaidimo stilius

redaguoti

Robertas Hiubneris pasižymėjo subtiliu poziciniu žaidimu, sumaniu taktinių galimybių panaudojimu ir gerai išvystyta pavojaus nuojauta. [2]

Knygos

redaguoti

Parašė keletą knygų apie šachmatus.[47] [48] Taip pat įrašė kompaktinių diskų apie pasaulio čempionus A. Aliochiną ir R. Fišerį.[49] [50]

Vertinimai

redaguoti

Pagal Bilą Hartstoną: „Jo didelis reiklumas sau ir pesimizmas trukdė pasiekti aukščiausių aukštumų“.[51]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Schulz, André (2025-01-05). „Robert Hübner has passed away“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-01-06.
  2. ↑ 2,0 2,1 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 443. ISBN 5-85270-005-3.
  3. ↑ „1981 m. liepos mėn. FIDE reitingų reitingų sąrašas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  4. ↑ „DM dr. Robertas Hiubneris“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. ↑ „Vokietijos jaunimo čempionatai nuo 1947 m.“ (vokiečių). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  6. ↑ „Robertas Hiubneris ir Hansas Beseris laimi 1967 m. Vokietijos čempionatą“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  7. ↑ „Pasaulio čempionatas. 1969-1972 m. zoniniai. 1969 m. 3 Atėnai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  8. ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  9. ↑ „Robertas Hiubneris“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  10. ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1973 m. Leningrado tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  11. ↑ 11,0 11,1 Danny Kopec, Craig Pritchett. Chess World Title Contenders and Their Styles 2002. ISBN-10: 048642233X | ISBN-13: 9780486422336
  12. ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1976 m. Bylio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  13. ↑ „1979 m. Rio de Žaneiro tarpzoninis turnyras“. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 12 d..
  14. ↑ „1990 m. Manilos tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-07. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  15. ↑ „1993 m. Bylio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-07. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  16. ↑ „1971 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalis. Petrosianas - Hiubneris“. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 12 d..
  17. ↑ „Pasaulio čempionatas. 1980 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas tarp Hiubnerio ir Adorjano“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  18. ↑ „Pasaulio čempionatas. 1980 m. Kandidatų pusfinalio mačas tarp Hiubnerio ir Portišo“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  19. ↑ „Pasaulio čempionatas. 1980/81 m. Kandidatų finalo mačas tarp Hiubnerio ir Korčnojaus“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  20. ↑ „R. Birnas. Ar burtai turėtų lemti mačo likimą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  21. ↑ „Pasaulio čempionatas. 1983 m. Kandidatų finalo mačas tarp Smyslovo ir Hiubnerio“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 23 d..
  22. ↑ „1991 m. Timano - Hiubnerio kandidatų aštuntfinalio mačas Sarajeve“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 30 d..
  23. ↑ „Pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. 1954-1977. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  24. ↑ „15-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Ibsas 1968 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  25. ↑ „16-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Drezdenas 1968 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  26. ↑ „19-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Gracas 1972 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  27. ↑ „20-asis pasaulio studentų komandinis šachmatų čempionatas. Tysaidas 1974 m. Individuali statistika“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  28. ↑ „Robertas Hiubneris vyrų šachmatų olimpiadose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugpjūčio 15 d..
  29. ↑ „1974 m. Oslo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  30. ↑ „1974 m. Hiustono turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  31. ↑ „1977 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  32. ↑ „1978 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  33. ↑ „1984 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  34. ↑ „1985 m. Tilburgo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 21 d..
  35. ↑ „1979 m. turnyras Miunchene“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  36. ↑ „1982 m. Čikagos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  37. ↑ „1982 m. Bugoino turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 22020 m. liepos 22 d.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  38. ↑ „1984 m. Bylio turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  39. ↑ „1985 m. Linareso turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 24 d..
  40. ↑ „1986 m. OHRA-A turnyras Briuselyje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  41. ↑ „Bill Wall. Šachmatais žaidžiantys daktarai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-19. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  42. ↑ Kölner Papyri: (P. Köln) / bearb. von Bärbel Kramer u. Robert Hübner. Opladen : Westdeutscher Verlag, 1976.
  43. ↑ Four Oxyrhynchos Papyri. Zeitschrift für Papyrologie und Epigraphik (ZPE).30 (1978) 195.
  44. ↑ „Autoriai, straipsnių pavadinimai (1967-1990) (sąrašas)“ (PDF) (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 20 d..
  45. ↑ „1984 m. SSRS ir likusio pasaulio šachmatų mačas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 24 d..
  46. ↑ „Debiutai. Nimcovičiaus gynyba: Hiubnerio variantas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 22 d..
  47. ↑ Der Weltmeisterschaftskampf Lasker – Steinitz 1894 und weitere Zweikämpfe Laskers Hübner, Robert. – Berlin-Charlottenburg : Ed. Marco, 2008, 1. Aufl.
  48. ↑ Twenty-five annotated games Hübner, Robert. – Berlin : Ed. Marco, Verl. Arno Nickel, 1996
  49. ↑ Weltmeister Aljechin [Elektronische Ressource] Hamburg : ChessBase, [1998?]
  50. ↑ Weltmeister Fischer [Elektronische Ressource] Hamburg : ChessBase, 2003
  51. ↑ Hartston, William (1996). The Guinness Book of Chess Grandmasters. Guinness Publishing Ltd. p. 200. ISBN 0-85112-554-9.

Nuorodos

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Robert_Hübner&oldid=7462915"