Rožė Sabaliauskienė

Rožė Sabaliauskienė-Tamulevičiūtė (g. 1901 m. Puvočių kaime – m. 1987 m. sausio 20 d.) – viena žymiausių lietuvių dainuojamosios tautosakos pateikėjų. Liaudies dainininkė, tautosakos ir etnografinės medžiagos pateikėja.

Biografija redaguoti

Motinai likus neturtinga jauna našle su 4 vaikais, Rožė piemenavo, sunkiai dirbo samdine. Anksti mirus motinai, Rožei teko visi ūkio darbai, teko išgyventi neturtą, karus. 1924 m. ištekėjo už Sabaliausko.

Kaime buvo pagrindinė vaidintoja, deklamuotoja klojimų vakarėliuose, mėgo perskaitytą knygą mintinai atpasakoti. Dainavo ir užrašinėjo lietuvių liaudies dainas. Mokėjo per 600 dainų, žinojo šimtus patarlių bei priežodžių. Iš lietuviškų Vilniaus krašto laikraščių sužinojusi apie lietuvių liaudies dainų ir pasakų rinkimą, panoro pasiekti Vilnių, kurį aplankė per 1933 metų pavasarinę maldininkų kelionę į Kalvarijas. Vilniuje susirado tautosakos rinkėjus Matą Untulį, Praną Bieliauską, Juozą Aidulį. Kelionę vėliau aprašė savo atsiminimų knygoje „Prie Merkio mano kaimas“ (1972).

Vertingiausi Rožės Sabaliauskienės dainuojamosios, pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos kūriniai, etnografiniai dzūkų šeimos, kalendorinių papročių aprašymai pateikti rinktinėje „Atbėga elnias devyniaragis“ (1986).

Literatūra redaguoti

  • „Prie Merkio mano kaimas“ (atsiminimai)
  • Lietuvių tautosakos chresomatija IX klasei 167.
  • „Atbėga elnias devyniaragis“. 1986 m., p. 371

Nuorodos redaguoti