Ritersverderio pilis
Ritersverderio pilis – medinė kryžiuočių pilis, stovėjusi 1391 m. rudenį Nemuno saloje Lampėdžiuose.
Istorija redaguoti
Kryžiuočiai pastatė pilį po to, kai jiems nepavyko užimti Vilniaus, po penkių savaičių apgulties 1390 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Ritersverderio pilis buvo tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto būstine, kai jis kovėsi su savo pusbroliu Jogaila Lietuvos pilietiniame kare (1389–1392). 1392 metų pavasarį Henrikas Mazovietis, Plocko vyskupas, atvyko į pilį slapta susitarti dėl taikos tarp Jogailos ir Vytauto. Pusbroliams susitaikius, Vytautas sudegino Ritersverderį ir dar dvi kryžiuočių panemunės pilis prieš grįždamas į Vilnių.
Per 1394 m. išpuolį prieš Lietuvą kryžiuočiai siekė atstatyti pilį, tačiau dėl nuolatinių lietuvių antpuolių pabaigti statybos nespėjo ir pilį apleido, kad galėtų apgulti Vilnių antrą kartą.
Kai 1404 metais Vytautas patvirtino Racionžo taiką Kaune, Ordino magistras išleido kelis dokumentus šioje saloje, tačiau jokios pilies nebeminima. Nuo to laiko sala išnyko, nes Nemunas kelis kartus keitė vagą. Šiuo metu manoma, kad sala virto į pušimis apaugusią kalvą dešiniajame Nemuno krante, Lampėdžiuose.[1]
Nuorodos redaguoti
- Vytautas Lampėdžiuose Archyvuota kopija 2014-12-09 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra redaguoti
- Jonas Zinkus, et al., ed. (1985–1988). „Ritersverderis“. Tarybų Lietuvos enciklopedija 3. Vilnius, Lithuania: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. p. 555. LCC 86232954.