Rita Miliūnaitė
Gimė 1963 m. sausio 21 d. (61 metai)
Rokiškis
Sutuoktinis (-ė) Aldonas Pupkis
Vaikai Vilmantas Pupkis
Organizacijos Lietuvių kalbos institutas
Pareigos mokslo darbuotoja
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater 1986 m. Vilniaus universitetas

Rita Miliūnaitė (g. 1963 m. sausio 21 d. Rokiškyje) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija redaguoti

1986 m. baigė Vilniaus universitetą (VU). 1992 m. humanitarinių mokslų daktarė. Apgynė disertaciją „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“.[1]

1986–1987 m. Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto, 1987–1988 m. VU Lietuvių kalbos katedros vyr. laborantė. Nuo 1988 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (nuo 1990 m. Lietuvių kalbos institutas) mokslo darbuotoja, 20012006 m. Kalbos kultūros skyriaus vadovė, nuo 2011 m. lapkričio – Bendrinės kalbos skyriaus vadovė, nuo 2016 m. – Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja. Paskelbė monografijų ir straipsnių lietuvių kalbos norminimo klausimais.[2]

Yra dirbusi „Mūsų kalbos“, vėliau „Gimtosios kalbos“ leidinių redakcijose; nuo 1994 m. „Kalbos kultūros“ (nuo 2014 m. pakeistu pavadinimu „Bendrinė kalba“) mokslo žurnalo redakcinės kolegijos narė, mokslo žurnalo „Terminologija“ redakcinės kolegijos narė (nuo 2013 m.). 2009 m. Vytauto Didžiojo universitete atliko habilitacijos procedūrą tema „Teoriniai ir taikomieji bendrinės lietuvių kalbos norminimo aspektai“ (Humanitariniai mokslai, filologija 04 H). 2013 m. dėstė norminamąją kalbotyrą Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete.

Moksliniai interesai – norminamoji kalbotyra ir sociolingvistika: dabartinės vartosenos variantiškumas, kalbinės nuostatos, kalbos politika; bendrinės kalbos norminimas ir kalbos kultūra, mokyklinė lituanistika; interneto lingvistika, kalbos technologijos.

2007 m. už interneto svetainę www.kalbosnamai.lt kartu su knyga „Apie kalbą ir mus“ kaip darbų ciklą „Apie lietuvių kalbą visiems – nuo knygos iki interneto“ laimėjo pirmąją vietą mokslo populiarinimo darbų konkurse, kurį surengė LR Švietimo ir mokslo ministerija.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skyrė 2010 m. Bičiulių premiją už straipsnius, analizuojančius grožinės literatūros vertimų kalbą, už indėlį į LLVS rengiamus seminarus ir kitus renginius, už praktinę pagalbą vertėjams.

Nuo 2012 m. birželio iki 2017 m. rugsėjo – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė.

2020 m. Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija skyrė kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimą įamžinančią premiją.

Bibliografija redaguoti

  • Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. – 328 p. – ISBN 9986668476
  • Kalbos patarimai. Gramatinės formos ir jų vartojimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. – 79 p. – ISBN 5-420-01490-4
  • Kalbos patarimai. Sintaksė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.
    • D. 1: Linksnių vartojimas (teksto aut. Vitas Labutis, Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys). – 2003. – 131 p. – ISBN 5420015072 – 2-as leid.: 2005.
    • D. 2: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas (teksto aut. Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys). – 2003. – 119 p. – ISBN 5-420-01529-3
    • D. 3: Įvairūs dalykai (teksto aut. Vitas Labutis ir Aldonas Pupkis). – 2003. – 46 p.; 2-as leid.: 2005.
  • Kalbos patarimai. Gramatinės formos ir jų vartojimas. – 3-iasis leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 79 p. – ISBN 5-420-01489-0
  • Reklamos kalba / Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos draugija. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. – 64 p. – ISBN 9986-668-58-1
  • Internetinis mokomasis žaidimas „Gyvūnų spalvos“ (su UAB „Ivolgamus“), 2006 m.
  • Apie kalbą ir mus: straipsniai ir pokalbiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. – 177 p.: iliustr. – ISBN 9955-704-09-8
  • Kompiuterinis mokomasis žaidimas „Tadas Blinda. Kirčiavimas“ (su UAB „Ivolgamus“), 2007 m.
  • Vietovardžių žodynas, internetinis variantas, [1], viena iš rengėjų, 2007 m.
  • Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai: monografija. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. – 246 p.: diagr. – ISBN 978-609-411-021-4
  • Sintaksė. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005–2009. – 3 d. – ISBN 5-420-01490-4
    • D. 2: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas (S 2) (teksto aut. Jonas Šukys ir Aldonas Pupkis). – 2-asis leid. – 2009. – 119 p. – ISBN 5-420-01529-3
  • Sintaksė. – 3-iasis leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos institutas, 2009-.
    • D. 1: Linksnių vartojimas (S 1) (teksto aut. Vitas Labutis, Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys). – 2009. – 131 p.
    • D. 3: Įvairūs dalykai (S 3): dalyvio, pusdalyvio, padalyvio vartojimas; sakinių ir sakinio dalių jungimas ir kt. (teksto aut. Vitas Labutis ir Aldonas Pupkis). – 2009. – 43 p.
  • Kalbos patarimai. Gramatinės formos ir jų vartojimas. – 4-asis leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. – 79 p. – ISBN 5-420-01489-0
  • Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (nuolat pildoma internetinė duomenų bazė) [2], nuo 2011 m.
  • Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. – 359 p. ISBN 978-609-411-090-0.
  • Kalbos normų savireguliacija interneto bendruomenėje. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. – 512 p., iliustr. ISBN 978-609-411-219-5.

Šaltiniai redaguoti

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Algirdas SabaliauskasRita Miliūnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 787 psl.

Nuorodos redaguoti