Rinijūnai
Rinijūnai – pirmieji sausumos augalai (Rhyniophyta), Žemėje atsiradę maždaug prieš 450 milijonų metų paleozojaus eros devono periode. Rinijūnams priklauso tik išnykę iškastiniai sausumos augalai. Mokslinėje literatūroje plačiausiai aprašyti Rhyniophyta atstovai – rinija (Rhynia) ir kuksonija (Cooksonia).[1]
Kilmė redaguoti
Egzistuoja keletas aukštesniųjų sporinių augalų kilmės hipotezių. Viena iš jų teigia, kad augalai tiesiogiai kilo iš dumblių (greičiausiai žaliadumblių). Tai rinijūnai, įvardyjami kaip sausumos augalų protėviai. Kita hipotezė teigia, kad rinijūnai, samanūnai ir dumbliai kilo iš protėvio, panašaus į dumblį.[2][3]
Paleontologiniai duomenys rodo, kad dumbliai iš tiesų augo Žemėje dar prieš atsirandant pirmiesiems sausumos augalams. Dabar tik fosilijose aptinkami, archaijiškiausi sausumos augalai, savo išvaizda buvo ganėtinai panašūs į kai kuriuos dumblius.[3] Vienas svarbiausių bruožų, grindžiančių hipotezę, yra tai, kad dumblių ir archegoninių bei žiedinių augalų chloroplastai sandaros prasme yra analogiškos struktūros ir atlieka tas pačias funkcijas. Yra manoma, kad visų šiuolaikinių sausumos augalų protėviai į sausumą išlipo vieną kartą ir buvo panašūs į makroskopinius dumblius iš skyriaus Charophyta.[3]
Lietaratūroje minima, jog pirmieji sausumos augalai buvo įsikūrę gėlų ir druskingų vandens telkinių pakrantėse, tačiau bėgant laikui, vis daugiau jų prisitaikė augti su vandens telkiniais nesusijusiose gamtinėse sausumos sistemose.[3]
Klasifikacija redaguoti
XX amžiaus pradžioje buvo paskelbta apie iki tol niekam nežinomus, ypač primityvios sandaros sausumos augalus. Anglų botanikas, D. H. Skotas pasiūlė išskirti naują iškastinių augalų skyrių, kuris pradžioje buvo pavadintas psilofitūnų (Psilophytophyta), o vėliau rinijūnų (Rhyniophyta) vardais.[2]
Pats pavadinimas Rhyniophyta, kildamas iš Škotijos šiaurinėje dalyje, Aberdyšyro srityje esančio, Rhynie Chert kaimelio, kur pirmą kartą ir buvo aptiktos augalo fosilijos.[4]
Augalo struktūra redaguoti
Aukštesniųjų augalų protėvių persikėlimas į kokybiškai naujas gyvenimo sąlygas buvo galimas tik atsiradus specializuotiems organams, padedantiems transportuoti mineralines medžiagas ir apsirūpinti vandeniu, apsisaugoti nuo išdžiūvimo ir sąlygoti lytinį procesą.
Augalams iš Rhyniophyta skyriaus buvo būdinga dichotomiškai šakota ašis, kurios viršūninės šakutės vadinamos telomais, o dalys, išsidėstę tarp šakojimosi zonų – mezomais. Sporofito šakojimasis vyko tiek augalo apatinėje, tiek viršutinėje dalyse. Apatinėje dalyje susidarė į šaknis panašios šakelės – rizomoidai ir siūliški rizoidai. Rizomoidas buvo pirminis paprasčiausias organas, šaknies pirmtakas, o rizoidai – šakniaplaukių prototipai.[2] Šiems augalams nebuvo būdingi tikrieji lapai, tik išaugos, neturinčios apytakos audinių - enacijos. Kiekviena ašis baigdavosi sporangėmis, sutelktomis į strobilus. Gyvenimo ciklą sudarė dviejų nepriklausomų kartų - sporofito ir gametofito - kaita.[3]
Jau išnykusiems, pirmiesiems Žemės sausumo augalams rinijūnams (Rhyniophyta), manoma, buvo būdingos haplostelės tipo apytakos audinių sistemos. Evoliuciniu požiūriu, iš jų pradėjusios formuotis sudėtingesnės stelių struktūros, aprūpinusios augalus reikalingomis mineralinėmis medžagomis bei vandeniu.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Crane, P.R.; Herendeen, P. & Friis, E.M. (2004). „Fossils and plant phylogeny“. American Journal of Botany. 91 (10): 1683–99. doi:10.3732/ajb.91.10.1683. PMID 21652317.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Naujalis Jonas Remigijus, Meškauskaitė Edita, Juzėnas Sigitas & Meldžiukienė Audronė (2009). Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams (p. 315). Vilniaus universiteto leidykla.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Armstrong. E. J. (2014). How the Earth Turned Green: A brief 3.8-billion-year history of plants. The University of Chicago Press.
- ↑ https://comenius.susqu.edu/biol/202/archaeplastida/viridiplantae/vascular%20cryptogams/rhyniophyta/default.htm Archyvuota kopija 2022-09-13 iš Wayback Machine projekto.