Rimantas Karazija
Gimė 1936 m. kovo 22 d.
Kupiškis, Panevėžio apskritis
Mirė 2012 m. rugpjūčio 1 d. (76 metai)
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Veikla veterinaras, diplomatas, politikas
Partija 1960 m. SSKP
Alma mater 1959 m. Lietuvos veterinarijos akademija

Rimantas Karazija (1936 m. kovo 22 d. Kupiškyje2012 m. rugpjūčio 1 d.[1]) – Lietuvos veterinaras, pedagogas, buvęs diplomatas, politikas, žemės ūkio ministras.

Antkapinis paminklas

Biografija redaguoti

1954 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. 1954–1959 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA) studijavo veterinariją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Nuo 1961 m. LVA Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros asistentas. 19631966 m. mokėsi aspirantūroje, 1967 m. apgynė veterinarijos mokslų kandidato disertaciją, veterinarijos mokslų kandidatas.[2]

19681974 m. LVA Veterinarijos fakulteto dekanas. 1972–1974 m. LVA Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros vedėjas. 1974–1976 m. LVA prorektorius mokymo ir mokslo reikalams. 1976–1992 m. LVA rektorius. 1970 m. docentas, nuo 1989 m. profesorius. Paskelbė per 100 mokslo darbų.[3]

R. Karazijos rektoriavimo metais buvo pastatytas Zooinžinerijos fakulteto mokymo korpusas (1980 m.), įkurtas Akademijos muziejus (1981 m.), pastatyta sporto salė (1983 m.), visuomeninio studentų maitinimo kompleksas (1985 m.), penki bendrabučiai. Rekonstravus senąją sporto salę įrengta studentų diskoteka (1984 m.), įkurta chlamidijozių probleminė laboratorija (1987 m.), skaičiavimo centras (1989 m.), galvijų prieskrandžių metabolizmo tyrimo probleminė laboratorija (1989 m.), kuriai trejus metus jis vadovavo. Akademijos mokymo bandymų ūkyje suformuota mokomoji kolekcinė galvijų banda, veikė galvijų embrionų transplantavimo laboratorija. Iniciavo bendradarbiavimą su Leipcigo ir Halės universitetais (Vokietija), Upsalos agrariniu universitetu (Švedija), Varšuvos žemės ūkio akademija (Lenkija), Jeruzalės hebrajų universiteto Koreto veterinarijos mokykla (1993 m.).

1983–1989 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų Rektorių tarybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1986 m. LKP Revizijos komisijos narys. Prisidėjo prie Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos (dab. asociacija) atkūrimo, 1988–1992 m. jos pirmininkas. 1989–1992 m. išrinktas pirmuoju Lietuvos aukštųjų mokyklų Rektorių konferencijos pirmininku.

1992–1994 m. Bronislovo Lubio ir Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėse – LR žemės ūkio ministras.[4] 1994–1995 m. LVA Fiziolologijos ir patologijos katedros profesorius. 1995 m. LR užsienio reikalų ministro Povilo Gylio patarėjas. 1995–1998 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Latvijoje.[5][6] R. Karazijai dirbant ambasadoriumi Latvijoje, buvo užbaigtas Lietuvos-Latvijos sienos delimitavimas, vyko sienos demarkavimo darbai, parengta pasirašymui sutartis dėl Lietuvos-Latvijos jūros sienos nustatymo. Nuo 1999 m. vėl LVA Fiziologijos ir patologijos katedros profesorius.[7] 2006 m. minimas LR Seimo komisijos EBSW veiklai tirti išvadose.[8]

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Akademinės pareigos
Prieš tai:
Jonas Šulskis
Lietuvos veterinarijos akademijos
rektorius

1976–1992 m.
Po to:
Vidmantas Bižokas
Politinis postas
Prieš tai:
Rimvydas Raimondas Survila
Lietuvos Žemės ūkio ministras
19921994 m.
Po to:
Vytautas Einoris
Prieš tai:
Algirdas Žvirėnas
Lietuvos ambasadorius
Latvijos Respublikoje
   

19951999 m.
Po to:
Petras Vaitiekūnas