Rimantas Bagdonas (1952)

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Rimantas Juozas Bagdonas (1952)
Gimė 1952 m. gegužės 19 d.
Panevėžys
Mirė 2019 m. rugsėjo 1 d. (67 metai)
Panevėžys
Tėvas Juozas Bagdonas
Motina Elena Bagdonienė
Vaikai Dainius Bagdonas
Veikla kompozitorius, džiazo muzikos atlikėjas
Išsilavinimas aukštasis
Alma mater 1981 m. LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetas

Rimantas Juozas Bagdonas (g. 1952 m. gegužės 19 d. Panevėžyje - m. 2019 m. rugsėjo 1 d. ten pat) – Lietuvos kompozitorius, pianistas, aranžuotojas, džiazo muzikos atlikėjas.[1]

Biografija redaguoti

Gimė kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo Juozo Bagdono ir pedagogės Elenos Bagdonienės šeimoje.

Sulaukęs 15-os metų susidomėjo džiazo muzika. Baigė Panevėžio Jono Švedo pedagoginės muzikos mokyklos (dab. Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija) fortepijono klasę. Atliko karinę tarnybą Vilniaus aukštojoje priešraketinės gynybos mokykloje (grojo pirmu trimitu kariniame orkestre). 1981 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą ir įgijo estradinio orkestro vadovo ir estradinio orkestro solisto specialybes LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete (dab. Klaipėdos universitetas). Studijuodamas ketvirtame kurse, tuometinio švietimo ir mokslo ministro Henriko Zabulio leidimu dėstė orkestravimo pagrindus pirmo kurso studentams.[2]

Veikla redaguoti

1978 m. pradėjo kurti profesionaliai.

1980 m. debiutavo tarptautiniame Birštono džiazo muzikos festivalyje su Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakulteto bigbendu.

1981 m. Panevėžio autoremonto gamykloje subūrė džiazo kvartetą.

1985 m. organizavo renginių ciklą „Džiazas. Genijai. Legendos“.

1985 m. kartu su savo vadovaujamu džiazo ansambliu dalyvavo pirmajame Lietuvoje tarptautiniame roko ir džiazo festivalyje „Lituanika“.

1985 m. atliko Restorano Pianisto vaidmenį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro Ričardo Gavelio pjesėje „Triumviratas“ (režisierius Julius Dautartas).

1987 m. paskirtas estradinio ansamblio „Ekranas“ vadovu. Koncertavo Birštono džiazo muzikos festivaliuose, Tarybų Sąjungos džiazo festivaliuose Lvove, Dnepropetrovske, Rygoje, Maskvoje, Jaroslavlyje ir kt.

Vadovavo įvairioms kamerinėms džiazo grupėms. Koncertavo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Kanarų salose, Angoloje, Nigerijoje, Benine, Vietname.

1995 m. pučiamųjų instrumentų orkestro „Panevėžio garsas“ pagrindu subūrė bigbendą, debiutavusį 1996 m. Birštono džiazo muzikos festivalyje su autorinių kūrinių programa. Kituose Birštono džiazo muzikos festivaliuose grojo su Lietuvos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atlikėjais.

1999 m. Panevėžyje įkūrė džiazo klubą „Randevu“. Klubo renginiuose dalyvauja džiazo atlikėjai iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Danijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Nyderlandų, Filipinų, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.

2002 m. subūrė grupę „Jazz Comfort“ („Jazz Comfort Band“) [3], atliekančią džiazo klasiką, bliuzą, Lotynų Amerikos muziką, balades, lyderio kompozicijas.

Grupė „Jazz Comfort“ – tarptautinio meninio stiklo simpoziumo „GlassJazz“ [4] [5] (vadovas – dailininkas stiklininkas Remigijus Kriukas), Lietuvos televizijos laidos „Ryto suktinis“ (vedėja – etnomuzikologė Zita Kelmickaitė), Lietuvos džiazo festivalių, kt. renginių dalyvė.

Inicijuoja bendrus projektus su įvairių muzikos žanrų Lietuvos atlikėjais: prof. Pranciškumi Narušiu, Judita Leitaite, Vita Rusaityte, prof.Petru Vyšniausku, Vytautu Grubliausku-Kongu, Arvydu Joffe, Viktoru Malinausku, Leonidu Šinkarenka, Vytautu Labučiu, Skirmantu Sasnausku, Algirdu Klova, Vytautu Pilibavičiumi, Gintaru Šulinsku ir kt.

2002 m. inicijavo ir kasmet Panevėžyje organizuoja tarptautinį vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalį-konkursą Jazz fontanas [6] (vertinimo komisijos pirmininkė – muzikologė Jūratė Kučinskaitė).

2006-2007 m. kartu su jungtiniu Rusijos ir Europos Sąjungos šalių simfoniniu orkestru kaip pianistas dalyvavo projekte „Muzika Europos pilyse“.

Kūryba redaguoti

Rašo muziką teatrų spektakliams, Lietuvos dainų šventėms ir Lietuvos moksleivių dainų šventėms, liaudies instrumentų orkestrui, kuria kompozicijas bigbendui, pjeses fortepijonui, kamerinę džiazo, relaksacinę muziką (išleistos 3 kompaktinės plokštelės). Sukūrė muziką daugiau nei 30-čiai spektaklių vaikams (išleistos 2 kompaktinės plokštelės), 12 – suaugusiems. Kūrybą papildo etniniai lietuviški, ispaniški, vengriški, žydiški, gruziniški, rytietiški motyvai.

Kartu su prof. Pranciškumi Narušiu išleido džiazo klasikos kompaktinę plokštelę, kurioje skamba ir kompozitoriaus autoriniai kūriniai[paaiškinti] („Bliuzas ašarai“, „Nostalgija“ [7]).

Panevėžio vaikų dainų ir šokių ansambliui „Pynimėlis“ sukūrė teatralizuotą programinę siuitą „Sekminės“. Siuitos kūriniai atlikti 2007 m. Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu“, 2012 m. – Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ („Pašaipinė“ [8]).

2008 m. Birštono džiazo muzikos festivalyje su grupe „Jazz Comfort“ („Jazz Comfort Band“) ir saksofonininku Vytautu Labučiu pristatė savo autorinių pjesių ciklą „Spiritus incognitus“.

2012 m. Birštono džiazo muzikos festivaliui su grupe „Jazz Comfort“ parengė ir atliko autorinių kūrinių ciklą „Koliažiniai žaidimai“.[9] [10]

Bendradarbiauja su Lietuvos džiazo atlikėjais, kompozitoriais, teatrų režisieriais: prof. Pranciškumi Narušiu, prof. Giedriumi Kuprevičiumi, Vita Rusaityte, prof.Petru Vyšniausku, Vytautu Grubliausku-Kongu, Arvydu Joffe, Olegu Molokojedovu, Leonidu Šinkarenka, Vytautu Labučiu, Skirmantu Sasnausku, Peteriu Stoičevu, Raimundu Banioniu, Rimantu Teresu, Juliumi Dautartu, Linu Zaikausku ir kt.

Įvertinimai redaguoti

1980 m. studentų kūrybinės olimpiados laureatas už sukurtas kompozicijas džiazo orkestrui.

1980 m. geriausios aranžuotės nominacija ir prizas už privalomą kūrinį – latvių liaudies dainą „Tautiešami roku devu“, atliktą Klaipėdos bigbendo ir dainininkės Gintarės Jautakaitės visasąjunginiame festivalyje „Liepojos gintaras“ Latvijoje (vertinimo komisijos pirmininkas – Latvijos kompozitorius, pianistas Raimondas Paulas).

1981 m. I vieta Panevėžio autoremonto gamykloje suburtam džiazo kvartetui Lietuvos TSR Automobilių transporto ir plentų ministerijos gamyklų kolektyvų apžiūroje.

1983 m. apdovanojimas už geriausią kompoziciją „Ispaniškas motyvas“, atliktą estradinio ansamblio „Ekranas“ Kauno muzikos festivalyje „Gintarinė triūba“.

2006 m. nominacija „Aukso paukštė“ (steigėjai – Lietuvos liaudies kultūros centras) už Panevėžio vaikų dainų ir šokių ansambliui „Pynimėlis“ (vadovas Ričardas Bakanauskas) sukurtą teatralizuotą programinę siuitą „Sekminės“.

2014 m. apdovanojimas už muzikos aranžuotę ir vokalinės grupės parengimą Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro muzikiniame Kazio Sajos spektaklyje „Devynbėdžiai“ (režisierius Marius Meilūnas).

2017 m. kompozitorius Rimantas Juozas Bagdonas išrinktas Metų panevėžiečiu už originalią kūrybą, džiazo muzikos populiarinimą, Panevėžio garsinimą Lietuvoje ir užsienyje.[11]

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti