Atverti pagrindinį meniu

Riešutinė kokospalmė

Cocos nucifera
Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera)
Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
(Wikispecies-logo.svg Arecales)
Šeima: Arekiniai
(Wikispecies-logo.svg Arecaceae)
Gentis: Kokospalmė
(Wikispecies-logo.svg Cocos)
Rūšis: Riešutinė kokospalmė
(Wikispecies-logo.svg Cocos nucifera)

Riešutinė kokospalmė (lot. Cocos nucifera) – arekinių (Arecaceae) šeimos augalas, aptinkamas tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse, beveik prie pat vandens linijos.

MorfologijaKeisti

Riešutinė kokospalmė užauga iki 30 m aukščio, dažnai kreivu, palinkusiu liemeniu. Turi stiprias šaknis, kuriomis įsitvirtina žemėje, todėl geba atlaikyti stiprius pajūrio vėjus. Lapai plunksniški, 4-6 m ilgio, juos sudarančių lapelių ilgis 60–90 cm. Augalas vienanamis, sudaro šluotelės formos gelsvą ar oranžinį žiedyną. Po apvaisinimo iš moteriškųjų žiedų užauga didelės kokoso riešutų kekės.

VaisiusKeisti

Vaisius – kokosas, paprastai vadinamas kokoso riešutu. Botaniškai jis ne riešutas, bet kaulavaisis. Jo egzokarpą sudaro stora, tvirta, žalios spalvos žievė. Toliau yra mezokarpas – rudas, tvirtas, plaušingas kevalas. Jo viduje yra sėkla – ją dengia endokarpas – plona, ruda odelė. Vidinę „riešuto“ dalį sudaro baltas, maistingas endospermo sluoksnis. Jo storis priklauso nuo vaisiaus amžiaus – kuo senesnis, tuo sluoksnis storesnis. Endospermo suformuotoje vidinėje ertmėje susidaro saldokas kokosinis vanduo. Kuo jaunesnis riešutas, tuo skysčio daugiau (vėliau jis virsta endospermu). Viename vaisiuje gali būti 300–1000 ml kokosinio vandens.

Kokoso endospermo (baltojo sluoksnio) maistinė sudėtis 100 g: sotieji riebalai – 29,70 g, angliavandeniai – 15,23 g (tame tarpe cukrūs – 6,23 g), baltymai – 3,3 g. Turi geležies, fosforo, cinko, folio rūgšties, vitaminų B1, B2, B6 ir kt.

PaplitimasKeisti

Riešutinė kokospalmė paplitusi visose pasaulio tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse. Nėra sutarta, kur yra šio augalo tėvynė, spėjama, kad jis kilęs iš Okeanijos ar Indijos vandenyno. Riešuto kevalas tvirtas, tačiau lengvas – jis išlieka nesužalotas ir padeda sėklai nuplaukti didelius atstumus. Išplautas bangų ant paplūdimio, riešutas netrukus išleidžia lapus ir kuokštines šaknis. Vietomis šios palmės įveistos žmonių. Dabar ši palmė auga daugiau nei 80 pasaulio valstybių.

Riešutinė kokospalmė auga smėlingoje dirvoje, pakenčia druskingą vandenį. Augalui reikia pakankamai saulės šviesos, kritulių (1500–2500 mm per metus), aukštos oro temperatūros (~27 °C) bei didelio oro drėgnumo (>70-80 %).

Istorija ir panaudojimasKeisti

Seniausias žinomas kokoso paminėjimas rastas VI a. kūrinyje Topographia Christiana. Kokosai minimi „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakose. Markas Polas jį vadino „indišku riešutu“ (nux indica). XVI a. europiečiai riešutą vadino indišku žodžiu Tenga, tačiau vėliau prigijo portugalų kalbos žodis coco, reiškiantis „besivaipantis veidas, grimasa“.

Riešutinė kokospalmė plačiai panaudojama. Kokoso riešutų minkštimas naudojamas maistui, iš džiovintų branduolių gaminama kopra. Kokosinis vanduo geriamas, naudojamas alkoholinių gėrimų, acto gamyboje. Iš fermentuotos kokosų sulos gaminamas alkoholinis gėrimas arakas bei kokosų cukrus. Kokospalmės ūgliai valgomi. Iš kokosų minkštimo spaudžiamas kokosų aliejus, daromas kokosų pienas. Kokosų plaušai (koiras), naudojami tinklų, demblių, gultų, kilimų, šepečių gamybai. Palmės lapai naudojami pastatų stogų dengimui, maisto kepimui ar patiekimui, krepšių pynimui. Kevalai naudojami kaip medžio anglies šaltinis, kaip indas, muzikos instrumentų (rebabo, jehu, banhu) gamybai. Kokoso mediena naudojama pastatų statybai, baldų, apdailos dirbinių gamybai. Šaknys naudojamos kaip dažas, vaistas nuo diarėjos ir dizinterijos. Riešutinė kokospalmė taip sodinama tropikų parkuose, soduose kaip dekoratyvinis augalas.

Dėl savo plataus panaudojimo Filipinuose ir vietomis Okeanijoje riešutinė kokospalmė vadinama gyvybės medžiu. Indijoje riešutai naudojami religiniams ritualams.

ProdukcijaKeisti

 
Pagrindiniai kokosų ir kopros eksportuotojai
 

Vikiteka

Tūkstančiai tonų
(2008 m.)
  Indonezija 19500
  Filipinai 15319
  Indija 10894
  Brazilija 2759
  Šri Lanka 2210
  Tailandas 1483
  Meksika 1246
  Vietnamas 1086
  Papua Naujoji Gvinėja 677
  Malaizija 455

Susiję straipsniaiKeisti