Riešutinė
Kitos reikšmės – Riešutinė (reikšmės).
Nucifraga caryocatactes | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Riešutinė (Nucifraga caryocatactes) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Nucifraga caryocatactes Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
![]() Riešutinės paplitimo arealas |
Riešutinė (lot. Nucifraga caryocatactes, angl. Spotted Nutcracker, vok. Tannenhäher) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis.
Lietuvoje nėra dažna, čia peri retai[1], rudenį atskrenda šiaurinių sričių paukščiai. Iš šiaurinių kraštų atskridę paukščiai būna nebaikšūs, patiklūs, todėl daug jų žūva po automobilių ratais, nuo plėšrūnų ir kt.
Turinys
IšvaizdaKeisti
Tai maždaug kuosos dydžio paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš dėmėto kūno bei balto uodegos galo. Kūno ilgis 32-35 cm, sparnų tarpugaliai 50-58 cm, kūno masė 120-190 gramų. Patino ir patelės viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, likusi kūno dalis ruda, durpių spalvos, išmarginta baltomis dėmėmis.
ElgsenaKeisti
Gyvena pušynuose, eglynuose, rečiau mišriuose miškuose. Riešutinė nėra labai vikri, kartais ilgą laiką nejudėdama tupi viršūnėje ar tarp tankių šakų. Balsas savotiškas „kerr-kerr-kerr", primenantis kuosos ir šarkos balsus. Monogamas. Lizdą krauna aukštai eglėse, prie kamieno, iš šakučių, vidų iškloja kerpėmis, supuvusia mediena. Kovo-balandžio mėn. deda 3-4 ovalius, šviesiai melsvus ir žalsvus, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri patelė 16-18 dienų, jaunikliai lizdą palieka 21-25 dienų amžiaus. Išveda vieną vadą.
MitybaKeisti
Riešutinė minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Lesa riešutus, spygliuočių sėklas, giles, šermukšnių ir gudobelių vaisius. Žiemą kaupia maisto atsargas. Riešutus ir giles paslepia po samanomis, medžių lapais. Globotina kaip reta perinti rūšis.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Logminas, Vytautas (1979). Lietuvos paukščiai. Vilnius: Mokslas.