Ribosoma
Ribosomos (lot. ribosomata) – nedidelės ląstelės dalelės (organelės), kuriose vyksta baltymų sintezė. Ląstelė gali turėti kelis milijonus ribosomų, kurių dydis 20-30 nanometrų. Ribosomos yra citozolyje, taip pat ant endoplazminio tinklo membranų. Daugiausia ribosomų randama intensyviai besidauginančiose audinių ląstelėse. Paprastai ribosomos išsidėsto grupėmis – poliribosomomis. Polisomą sudaro nuo 7 iki 70 ribosomų. Manoma, kad ribosomos susidaro branduolėlyje, o paskui iš branduolio patenka į citoplazmą.
Ribosomų sandara redaguoti
Ribosoma susideda iš dviejų nevienodų subdalelių (subvienetų), kurių kiekviena susidaro atskirai. Jos susijungia tik tada, kai iRNR prisijungia prie mažesniosios subdalelės. Ribosomoje iRNR slenka tarp subdalelių ir teikia informaciją baltymo biosintezei. Be to, siūliška iRNR molekulė panašiai kaip perlų vėrinį keletą ribosomų gali sujungti į polisomą (poliribosomą).
Stambesnės 80 S ribosomos (S – sedimentacijos konstanta svedbergais) aptinkamos eukariotinių ląstelių citoplazmoje. Jos gali būti susijungusios su endoplazminiu tinklu. Jų subdalelės sintetinamos ląstelės branduolyje. Eukariotinė ribosoma sudaryta iš 78 ribosominių baltymų ir keturių ribosominių RNR. Jai formuojantis reikalinga GTP[1].
Prokariotinėse ląstelės yra smulkesnių 70 S ribosomų. 70 S ir 80S ribosomos skiriasi RNR, baltymų sudėtimi bei subdalelių dydžiu. Kiekvienoje subdalelėje yra viena didelė rRNR molekulė, o didžiojoje subdalelėje dar yra 1-2 trumpos rRNR. Ribosomose ypač daug magnio.