Ričardas Čepas
| Ričardas Čepas | |
|---|---|
| Gimė | 1937 m. rugsėjo 12 d. Raudonėje |
| Veikla | istorikas |
| Alma mater | 1961 m. Vilniaus universitetas |
Ričardas Čepas (g. 1937 m. rugsėjo 12 d. Raudonėje) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija redaguoti
1961 m. baigė Vilniaus universitetą. 1969 m. istorijos mokslų kandidatas.
1970–1973 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, 1972 m. docentas. 1973–1990 m. dirbo Partijos istorijos institute, nuo 1975 m. ir Centrinio valstybinio archyvo dokumentų katalogavimo grupės vadovas. 1990–1997 m. dirbo Lietuvos istorijos institute. 1997–2001 m. Lietuvos valstybės centrinio archyvo direktorius.
Mokslinė veikla redaguoti
Pagrindinis tyrimų objektas – XX a. Lietuvos istorija. Parengė penkis dokumentų rinkinius. Kraštotyrinių leidinių apie Anykščius, Raguvą, Rietavą, Tauragnus, Veliuoną ir kt. vienas autorių.[1]
Bibliografija redaguoti
- Kruvinos žudikų pėdos, 1968 m.
- Zigmas Angarietis: straipsniai ir atsiminimai, 1982 m. (su Romu Šarmaičiu)
- Lietuviai – Spalio revoliucijos ir pilietinio karo dalyviai, 2 t., 1987 m.
- Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, studija, 1997 m.
- Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai 1918–1940 m., sudarytojas, 1997 m.
- Plečkaitininkai, 2000 m.
- Mirties dekretas: demokratijos gynėjams, 2001 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Juozapas Romualdas Bagušauskas. Ričardas Čepas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 304 psl.