Rezervatas (lot. reservatum) − teritorija, kur gamtos turtų apsaugos ir didinimo, mokslo tikslais saugomas visas gamtos kompleksas, draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla.[1]

Čepkelių raistas

Rezervatų teritorijos steigiamos siekiant sudaryti visapusiškas sąlygas natūraliai gamtinių procesų eigai arba kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) autentiškumui palaikyti. Rezervatuose saugomi tipiški arba unikalūs gamtiniai bei kultūriniai kraštovaizdžiai, juose esantys paveldo objektai, vertingos natūralios ekosistemos, buveinės, laukinių augalų, gyvūnų ir grybų genofondai.

Pagal saugomų vertybių pobūdį rezervatai skirstomi į:

  • Gamtinius, skirtus vertingiems gamtinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti;
  • Kultūrinius (rezervatus−muziejus), kuriuose saugomi vertingi kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai.[2]

Pagal steigimo ir organizavimo ypatumus skirstomi į valstybinius rezervatus ir rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose, taip pat rezervatines apyrubes.

Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai:

1 valstybinis biosferos rezervatas:

2 valstybiniai kultūriniai rezervatai:

Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose draudžiama imtis ūkinės veiklos, lankytis be atitinkamo leidimo. Čia tiriami ir stebimi gamtiniai procesai, gali būti atkuriamos žmogaus veiklos pažeistos ekosistemos ir objektai.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei Žuvinto biosferos rezervate taikomas toks pat režimas kaip ir valstybiniuose rezervatuose.

Kultūriniuose rezervatuose leidžiama vykdyti tyrimo ir muziejinius darbus, atkurti pažeistus kultūrinio kraštovaizdžio kompleksus, pritaikyti juos lankymui bei eksponavimui.

Lietuvoje yra vienintelis archeologijos ir istorijos muziejus−rezervatas Kernavėje.

Šaltiniai

redaguoti