Retorinė figūra
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Retorinės figūros (stilistinės figūros, kalbos figūros) – įvairios žodžių, pasakymų reikšmės ir kalbos konstrukcijos, išsiskiriančios iš įprastinių reikšmių bei konstrukcijų ir turinčios specialią ekspresyvinę paskirtį.
Retorinė figūra - tam tikras pasakymas, išreikštas ne vienu žodžiu, o žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais, nutolusiais nuo įprasto minčių reiškimo. Juose perkeltinės žodžių reikšmės gali ir nebūti, tačiau jų paskirtis yra tokia pat kaip tropų: išraiškingai išreikšti mintį. Tai kalbos dailumo, puošnumo, įtaigumo priemonės. Tropus kai kurie autoriai skiria prie retorinių figūrų.[1]
Klasifikacija
redaguotiRetorinių figūrų klasifikacija nėra galutinai nusistovėjusi. Skiriamos sintaksinės ir minties figūros.
- Sintaksinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis. Pagal savo pobūdį jos skirstomos į tris grupes: plėtojimo, trumpinimo ir komponavimo:
- Sintaksinės plėtojimo figūros:
- anafora,
- epifora,
- simploka,
- įrėminimas,
- sinonimija,
- laipsniavimas,
- polisindetonas,
- periodas;
- Sintaksinės trumpinimo figūros:
- elipsė,
- asindetonas,
- nutylėjimas;
- Sintaksinės komponavimo figūros:
- antitezė,
- paralelizmas,
- gradacija,
- inversija,
- hiperbatonas (inversijos atmaina, kai žodis atsiduria toli nuo jam priklausančios konstrukcijos, pavyzdžiui: „Pavasario išaušo linksma dienelė“),
- chiazmas (sukryžiuoja žodžius tarsi kryžmę, pavyzdžiui: „aš tai tu, tu tai aš“).
- Sintaksinės plėtojimo figūros:
- Minties figūros – tai:
Retorinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis, kalbos figūromis. Kartais retorinėmis figūromis vadinamos tik retorinio klausimo, retorinio kreipinio ir retorinio sušukimo figūros.
Išnašos
redaguoti- ↑ Koženiauskienė, Regina. „Retorinės figūros“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-11.