Retorinė figūra

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Retorinės figūros (stilistinės figūros, kalbos figūros) – įvairios žodžių, pasakymų reikšmės ir kalbos konstrukcijos, išsiskiriančios iš įprastinių reikšmių bei konstrukcijų ir turinčios specialią ekspresyvinę paskirtį.

Retorinė figūra - tam tikras pasakymas, išreikštas ne vienu žodžiu, o žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais, nutolusiais nuo įprasto minčių reiškimo. Juose perkeltinės žodžių reikšmės gali ir nebūti, tačiau jų paskirtis yra tokia pat kaip tropų: išraiškingai išreikšti mintį. Tai kalbos dailumo, puošnumo, įtaigumo priemonės. Tropus kai kurie autoriai skiria prie retorinių figūrų.[1]

KlasifikacijaKeisti

Retorinių figūrų klasifikacija nėra galutinai nusistovėjusi. Skiriamos sintaksinės ir minties figūros.

  • Sintaksinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis. Pagal savo pobūdį jos skirstomos į tris grupes: plėtojimo, trumpinimo ir komponavimo:
    • Sintaksinės plėtojimo figūros:
    • Sintaksinės trumpinimo figūros:
    • Sintaksinės komponavimo figūros:
      • antitezė,
      • paralelizmas,
      • gradacija,
      • inversija,
      • hiperbatonas (inversijos atmaina, kai žodis atsiduria toli nuo jam priklausančios konstrukcijos, pavyzdžiui: „Pavasario išaušo linksma dienelė“),
      • chiazmas (sukryžiuoja žodžius tarsi kryžmę, pavyzdžiui: „aš tai tu, tu tai aš“).
  • Minties figūros – tai:

Retorinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis, kalbos figūromis. Kartais retorinėmis figūromis vadinamos tik retorinio klausimo, retorinio kreipinio ir retorinio sušukimo figūros.

IšnašosKeisti

  1. Koženiauskienė, Regina. „Retorinės figūros“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-11.