Respublikos gvardija
Respublikos gvardija (pranc. Garde républicaine) – Prancūzijos nacionalinės žandarmerijos dalis, atsakinga už saugumą Paryžiuje bei garbės sargybos funkcijas.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jos funkcijos:
- saugoti svarbius viešuosius pastatus (pvz., Eliziejaus rūmus Paryžiuje), Prancūzijos ministro pirmininko rezidenciją Hôtel Matignon, Prancūzijos Senatą, Nacionalinę Asamblėją, Teisingumo rūmus Paryžiuje, palaikyti viešąją tvarką Paryžiuje,
- atlikti garbės sargybos ir saugumo tarnybos funkcijas aukščiausiems šalies pareigūnams ir svarbiems užsienio svečiams,
- paremti kitas šalies įstatymų palaikymo pajėgas (intervencijos grupėmis, raitaisiais patruliais),
- palaikyti raitųjų patrulių stotis, ypač Il de Franso regiono miškuose,
- pervežti skubius organų transplantus.
Prancūzijos prezidento asmens apsauga yra patikėta Respublikos prezidento saugumo grupei (pranc. Groupe de Sécurité de la Présidence de la République; GSPR) ir Aukštųjų asmenų apsaugos tarnybai (pranc. Service de Protection des Hautes Personalités; SPHP), kurios nėra Respublikos gvardijos dalis.
Respublikos gvardija taip pat atlieka svarbų diplomatinį vaidmenį, atstovauja Prancūzijai tarptautiniuose renginiuose užsienyje ir priimant Prancūzijoje svarbius užsienio valstybių atstovus. Tokiuose renginiuose respublikos gvardija paprastai savo garbės simboliais (garsiaisiais pentinais) apdovanoja užsienio šalių karališkųjų giminių atstovus ar aukštus valdininkus.
Istorija
redaguotiDabartinė Respublikos gvardija yra įpėdinė dalinių, kurie užtikrindavo valstybės ir Paryžiaus miesto valdžios saugumą. Ji tiesiogiai susijusi su Paryžiaus municipaline gvardija, kurią 1802 m. spalio 4 d. (12 Vendémiaire XI) įkūrė Napoleonas Bonapartas. Ji pasižymėjo dideliuose mūšiuose (Dancigo apgultis ir Frydlando mūšis 1807 m., Alkolėjos mūšis 1808 m., Burgoso mūšis 1812 m.).
1813 m. ji buvo paleista po nesėkmingo 1812 m. generolo Malet perversmo ir pakeista Imperiškąja Paryžiaus žandarmerija, o po Burbonų restauracijos – Karališkąja Paryžiaus gvardija bei Karališkąja raitąja Paryžiaus policija.
1830 m. ji buvo atkurta ir vėl panaikinta po 1848 m. revoliucijos ir pakeista trumpai gyvavusia Piliečių gvardija.
1848 m. birželį buvo sukurta Paryžiaus Respublikos gvardija, kurią sudarė pėstininkų pulkas ir kavalerijos pulkas. Savo skiriamuosius ženklus gavo 1880 m. liepos 14 d. Ji dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, jos vėliava buvo papuošta Garbės legiono Riterio kryžiumi.
Antrojo pasaulinio karo metais tapo pavaldžia policijos štabui ir ėmė vadintis Paryžiaus gvardija. Dalis jos personalo perėjo į generolo de Golio pusę, tad gvardija dalyvavo ir Paryžiaus išlaisvinime kartu su FFI (pranc. Forces Françaises de l'Intérieur 'Prancūzijos vidaus pajėgos').
1952 m. gvardija buvo pervadinta į Paryžiaus Respublikos gvardijos legioną, dalyvavo Indokinijos kare, kur uždirbo Karo kryžių (Croix de Guerre).
1978 m. gvardija gavo dabartinį savo pavadinimą - Respublikos gvardija. Prezidentas Valeri Žiskar Destenas 1979 m. lapkričio 11 d. suteikė dabartinius skiriamuosius ženklus.
Struktūra
redaguotiRespublikos gvardija priklauso Prancūzijos nacionalinei žandarmerijai. Gvardiją sudaro 3200 žmonių (viso žandarmerijoje jų yra 105 tūkst.). Gvardija yra glaudžiai susijusi su Paryžiumi, gvardiečiai ant uniformų turi miesto herbinius simbolius.
Respublikos gvardiją sudaro:
- du pėstininkų pulkai (viename yra motociklininkų eskadronas),
- vienas žirgų kavalerijos pulkas,
- keturi kariniai orkestrai.
Pulkams vadovauja pulkininkai.
Gvardija turi specialias grupes, kurios demonstruoja jojimo ir motociklų vairavimo meistriškumą.
Garbės sargybos funkcijos
redaguotiGarbės sargybos funkcijas daugiausia atlieka 1-asis pėstininkų pulkas ir kavalerijos pulkas, retkarčiais – 2-asis pėstininkų pulkas.
Kavalerijos pulko padaliniai sustiprina pėstininkų pulkus atliekant ceremonines ir saugumo funkcijas valstybiniuose pastatuose ir apie juos. Gvardiečiai kavaleristai sudaro gvardiečių rikiuotes abipus įėjimo laiptų į Eliziejaus rūmus ar Matignon rūmus. Gvardiečiai pėstininkai užtikrina saugumą pastatų viduje ir saugo vyriausiuosius valstybės veikėjus. Garbės sargyba panaudojama ir užsienio šalių atstovams valstybinių vizitų metų lankantis Paryžiaus muziejuose ar Operoje.
Anksčiau Respublikos gvardijos gvardiečius būdavo galima nusamdyti ir kai kuriems privatiems renginiams, bet šią galimybę uždraudė prezidentas Ž. d’Estenas.
Specialiosios užduotys
redaguotiGvardiečiai kartais įpareigojami atlikti ir labiau specifines užduotis:
- Diplomatinio pašto krepšių, gabenamų iš Užsienio reikalų ministerijos į oro uostą ir atgal, apsauga
- Tour de France lenktynių apsauga (tuo užsiima motociklininkų eskadronas)
- Transplantavimui skirtų donorų organų pervežimas. Tokių pervežimų apsauga Paryžiaus regione užsiima motociklininkų eskadronas. Tuo Respublikos gvardija padeda Biomedicinos agentūrai ir per metus organizuoja apie 600 palydų.