Reketės piliakalnis

Reketės piliakalnis
[[Image:|250px]]
Reketės piliakalnis
Reketės piliakalnis
Koordinatės
56°01′03″š. pl. 21°38′42″r. ilg. / 56.017436°š. pl. 21.645066°r. ilg. / 56.017436; 21.645066
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Aukštis 5 m
Plotas 23 x 18 m
Naudotas I tūkstantmetis (?)
Žvalgytas 1940, 1981, 1992 m
Tirtas 1996 m.
Registro Nr. 12263 / IP2410A /

Reketės piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilaliu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 12263, senas naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2410A) – piliakalnis šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Reketės kaime (Imbarės seniūnija), Blendžiavos dešiniajame krante.

Pasiekiamas iš plento  169  SkuodasPlungė  ties sankryža su keliu TuzaiReketė pasukus į dešinę ir pavažiavus 425 m į pietvakarius iki kryžkelės, joje pasukus į kairę ir pavažiavus 535 m į pietryčius iki lauko keliukų kryžkelės, kurioje pasukus į dešinę ir 290 m pavažiavus į pietvakarius iki sodybos sodo; toliau einama pėsčiomis lauku 380 m į pietryčius.

Piliakalnis redaguoti

Tai Blendžiavos dešiniojo kranto slėnyje stūksanti moreninė kalva, susiformavusi upei keičiant vagą ir plaunant aplinkines žemes. Ją iš pietų pusės juosia upė, o iš šiaurės – pelkėta pieva.

Kalva pailga šiaurės – pietų kryptimi. Ilgis ties pagrindu – 23 m, plotis – 18 m. Šlaitai nuolaidūs, apie 5 m aukščio. Viršūnė pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 12 m ilgio, nuo 3 iki 6 m pločio, platesnė šiaurinėje pusėje. Gynybinių pylimų ir griovių požymių nesimato.

Teritorijos plotas – 1236 m².

1,3 km į vakarus yra Reketės kapinynas.

Istorija redaguoti

Kalva natūralios kilmės, vadinama Pilale, rečiau – Pilaliu. Dėl tautosakoje paplitusių pasakojimų apie jos požemiuose paslėptus turtus, ne kartą buvusi kasinėta lobių ieškotojų.

Kaip kultūros paveldo objektą Reketės pilalę 1940 m. išaiškino Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.[1]

1993 m. įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą kaip archeologinis objektas – Reketės piliakalnis, vad. Pilale (kodas IP2410A).

Vytautas Daugudis Reketės pilalę priskyrė prie miniatiūrinių Lietuvos piliakalnių,[2] o Gintautas Zabiela – prie piliakalnių-slėptuvių,[3] kuriose pavojaus metu slėpdavosi moterys su vaikais ir seniai. Ignas Jablonskis manė, kad tai esąs pilkapis.[4]

Padavimai redaguoti

  • Ant Pilalės senovėje stovėjusi žemaičių pilis, kurios gynėjai kovojo su rusais ir švedais.
  • Pilalę supylė į Lietuvą įsiveržę švedai, kurie joje gyveno. Čia buvusios pakastos švedų prisiplėštos brangenybės.
  • Pilalėje užkasti Napoleono turtai, jam traukiantis po nesėkmingo 1812 m. žygio į Rusiją.[5]

Tyrimai redaguoti

1940 m. žvalgė Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), 1981 m. – Ignas Jablonskis, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).[6]

1996 m. Povilas Tebelškis (Kultūros paveldo centras) atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Jų metu ištirtas 14 m² plotas, kuriame kultūrinio sluoksnio pėdsakų nerasta.[7] Šiaurinėje aikštelės dalyje aptikta ugniavietė, įrengta 1,1 m skersmens ir 0,4 m gylio duobėje, ant kurios dugno aptiktas 5–7 cm storio anglių ir degėsių sluoksnis.[8]

Aplinkiniai piliakalniai

  Mosėdžio piliakalnis 16 km
Laivių piliakalnis 8 km
Gintališkės piliakalnis 6,4 km  
Imbarės piliakalnis 5,5 km
     
     
     
Sauserių piliakalnis 8,5 km
Dauginčių piliakalnis 9,3 km
Martynaičių piliakalnis 12,5 km
Pakutuvėnų piliakalnis 12 km

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 144, eil. Nr. 630
  2. Vytautas Daugudis. I tūkstantmečio pr. m. e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (1. Būdingesnieji piliakalnių bruožai ir jų įtvirtinimai). – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. – Vilnius, 1986. – T. 2. – P. 31
  3. Gintautas Zabiela. Piliakalniai-slėptuvės. – Lietuvos archeologija. – Vilnius, 2001. – T. 21. – P. 407
    Registro ne piliakalniai Archyvuota kopija 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  4. Ignas Jablonskis. Archeologinės žvalgomosios ekspedicijos po Kretingos, Plungės, Skuodo rajonus ir Būtingę ataskaita, brėžiniai. Kretinga, 1982. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – L. 14
  5. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 286
  6. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ataskaita. Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap.1. – B. 14. – L. 42
  7. Arvydas Asadauskas. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1996 metais. – Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. – Vilnius, 1997. – P. 512
  8. Povilas Tebelškis. Reketės piliakalnio (IP-2410/A) – Kretingos rj. 1996 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 30, ap. 1. – B. 27

Nuorodos redaguoti

  • „Piliakalnis, vad. Pilale, Kretingos r. sav., Imbarės sen., Reketės k.“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-08-18.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 280, 282-285, 287 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  • Gintautas Zabiela. Piliakalniai-slėptuvės Archyvuota kopija 2017-08-18 iš Wayback Machine projekto.