Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Reiteriai (vns. vok. Reiter, iš vok. Schwarze Reiter 'juodieji raiteliai') – kavalerijos rūšis Vakarų Europoje, atsiradusi XVI a., kur pakeitė pasenusius ietimis ginkluotus riterius. Tuo pačiu metu formavosi ir tokios kavalerijos formos kaip dragūnai bei kirasirai. Reiteriai šaunamuosius ginklus naudojo kaip pagrindinius kavaleristo ginklus, kuo skyrėsi nuo ankstesnių V. Europos kavaleristų, naudojusių ietis ir kitus kirstynių ginklu.

Vokiečių stiliaus reiteris (apie 1577 m.)

Pagrindiniai reiterių ginklai buvo du pistoletai (ar daugiau) ir kalavijas. Paprastai būdavo šarvuoti kirasomis ir šalmais, dažnai naudojo ir rankų bei kojų šarvus. Kartais papildomai naudojo ir arkebuzas.

Reiteriai kaudavosi tiek pistoletais, tiek kalavijais. XVI a. pradžioje (iki 1620 m.) reiteriai dažnai išsirikiuodavo iki 12 eilių gylio rikiuotėmis ir atakuodavo priešo pėstininkų rikiuotę naudodami karakolo atakas, kurios turėdavo sutrikdyti pėstininkų rikiuotę, o tada puldavo į kirstynes. Tačiau sumanūs vadai (pvz., Henrikas IV ar Gustavas II Adolfas) savo reiterius naudodavo agresyviau – liepdavo atakuoti priešo rikiuotę tiesiai, šauti į ją iš labai arti (ypač kai priešas gerai šarvuotas) arba išsyk atakuoti kalavijais. Naudodami šias taktikas reiteriai buvo labai efektyvi kariuomenės rūšis, kai buvo tinkamai naudojami. Vienas tokių atvejų buvo Turnhouto mūšis, kai olandų reiteriai, vadovaujami Morico van Nasau, sumušė ispanų kavaleriją ir po to sėkmingai atakavo ispanų pėstininkus, derindami pistoletų šūvių salves ir atakas kalavijais.

Didžioji dalie reiterių buvo vokiečiai. Reiteriai buvo naudojami vokiečių valstybėse, Švedijoje, ATR ir kitur. Po 1630 m. reiterių pulkai (vadinti reitarais) buvo ir Rusijoje.

XVII amžiaus antroje pusėje reiteriai ėmė susilieti su kitais kavalerijos pulkais ir kaip atskira kariuomenės rūšis išnyko.