Reino tarpeklis
| Aukštutinis Reino vidurupio slėnis | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Vokietija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iv, v |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1066 |
| Regionas** | Europa |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2002 (26-oji sesija) |
 Vikiteka: |
Reino tarpeklis |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Reino tarpeklis, arba Aukštutinis Reino vidurupio slėnis (vok. Oberes Mittelrheintal) – Reino upės slėnio 65 km atkarpa tarp Koblenco ir Bingeno prie Reino, besidriekianti Reino krašto-Pfalco ir Heseno žemėse, Vokietijoje. 2002 m. šis slėnis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl unikalaus geologinio, istorinio, kultūrinio ir pramoninio paveldo derinio.
Geologija redaguoti
Regiono uolienos susiformavo devono laikotarpiu ir yra žinomos kaip Reino facijos. Tai fosilijų turtingų nuosėdinių uolienų rūšis, daugiausia susidedanti iš skalūnų. Karbono periodu uolienos buvo smarkiai deformuotos. Erozijos poveikyje tarpeklis susiformavo daug vėliau, suspausdamas upę tarp 200 m aukščio stačių šlaitų. Garsiausias iš jų yra Lorelei uola.
Gamta redaguoti
Tarpeklyje vyrauja specifinis mikroklimatas, kuris tarnauja kaip koridorius unikalioms rūšims, kurių regione kitur neaptinkama. Upės šlaituose jau seniai suformuotos terasos išnaudojamos žemės ūkiui, ypač vynuogininkystei, kuriai labiausiai palanki į pietus nukreiptų slėnio šlaitų pusė. Dauguma vynuogynų priklauso Vidurinio Reino vyno regionui, tačiau piečiausios Reino tarpeklio dalys patenka į Raingau ir Nahės regionus.
Istorija redaguoti
Upė buvo svarbus prekybos kelias į Vidurio Europą nuo priešistorinių laikų, o palei krantus išaugo daugybė nedidelių gyvenviečių. Daugelis šių senųjų, riboto dydžio miestelių šiandien saugo istorinį paveldą. Bėgant laikui pastatyta daugybė pilių, slėnis tapo svarbiu Šventosios Romos imperijos regionu. Čia vyko Trisdešimtmetis karas, po kurio daugelis pilių liko gulėti griuvėsiuose, kitos buvo atstatomos. Jos ypač traukia upe keliaujančių šiandienos kruizinių laivų dėmesį. Vienu metu slėniu ėjo Prancūzijos siena, XIX a. slėnis tapo Prūsijos dalimi, o jo kraštovaizdis tapo esminiu Vokietijos įvaizdžiu.
Kultūra redaguoti
Ši Reino dalis yra ypač svarbi tautosakoje, pavyzdžiui, legendinėje Reino pilyje pastatyta Vagnerio opera „Dievų žūtis“. Kasmetiniuose festivaliuose „Reinas liepsnose“ leidžiami įspūdingi fejerverkai Sankt Goare rugsėjį ir Koblence rugpjūtį, geriausiai apžvelgiami iš upėje stovinčių valčių.