Regina Varnaitė
| Regina Varnaitė | |
|---|---|
| Visas vardas | Regina Marija Varnaitė-Eidukaitienė |
| Gimė | 1927 m. gegužės 19 d. Ukmergė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vytautas Eidukaitis |
| Vaikai | Vyta, Aušra |
| Veikla | aktorė |
| Alma mater | 1952 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutas[1] |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2000 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius | |
Regina Varnaitė (g. 1927 m. gegužės 19 d. Ukmergėje) – lietuvių aktorė.
Biografija redaguoti
Tėvas Rapolas Varnas (1880–1951), kilęs iš Kaušų kaimo, netoli Ukmergės, gausios aštuonių vaikų (trys broliai ir penkios seserys) šeimos. Jauniausias iš brolių, carinės okupacijos metais, Rapolas lankė pradžios mokyklą, o paaugęs savarankiškai išvyko į Žitomirą (Ukraina) ir ten baigęs mokslus įgijo žemės matininko specialybę. Po I pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą, tarpukario Kaune R. Varnas dirbo Žemės tvarkymo departamente. Nepriklausomoje Lietuvoje vyko žemės tvarkymo reforma, kaimus skirstant vienkiemiais, todėl vasarą R. Varnas vykdavo į įvairiausias vietoves žemės matuoti.
Mama Filomena Varnienė (1890–1972) buvo giliai tikinti katalikė, formavo dukters požiūrį į gyvenimą, puoselėjo palikuonė draugystę, tvarkė ir prižiūrėjo namus. Filomena Varnienė mokėjo daug dainų ir giesmių, sekmadieniais bažnyčioje pritardavo chorui. Mama buvo labai švelni, gera, vaikams visuomet buvo svarbūs mamos patarimai.
Augo kartu su trimis metais vyresniu broliu Eriku Varnu (1924–1991). Erikas Varnas – dailininkas, skulptorius, sukūrė daug medalių, reljefų, portretų. Vaikystės žaidimai su broliu: karstymasis po medžius, gaudynės, važinėjimas dviračiu – suformavo aktorės asmenybę ir temperamentingą charakterį, kuris vėliau atsiskleidė aktorės sukurtuose charakteriniuose personažuose.
1946 m. baigė A. Smetonos gimnaziją Ukmergėje, išlaikė egzaminus ir buvo priimta mokytis į Kauno dramos teatro studiją. Kurso vadovas – Antanas Sutkus, vėliau Alfonsas Radzevičius. 1947 m. su grupe kurso draugų aktorinio meno išvyko mokytis į Teatro meno institutą GITIS (Maskvoje), kurį baigė 1952 m. ir grįžo į Kauno dramos teatrą, kuriame iki 2010 m. sukūrė 90 įvairių komiškų, tragiškų, dramatinių vaidmenų, tarp jų keletą vyriškų personažų.
Vyras – aktorius Vytautas Eidukaitis (1923–1989), 1952–1989 m. dirbo Kauno dramos teatre, sukūrė daug ryškių charakterinių, komiškų, dramatinių vaidmenų.
Reginos Varnaitės ir Vytauto Eidukaičio, šeimoje užaugo dvi dukterys – Vyta Eidukaitytė-Martinavičienė (g. 1955 m.) ir Aušra Eidukaitytė (g. 1957 m.). Vyta penkerius metus lankė baleto klasę Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, 1973–1978 m. studijavo ir baigė miškų ūkio inžinieriaus specialybę LŽŪA, 1979–1985 m. dirbo Kretingos miškų ūkio medelyne, 2000 m. Klaipėdos universitete įgijo dalyko didaktikos bakalauro pedagoginę kvalifikaciją, 2002 m. socialinio darbo bakalaurą, dirba socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vyriausia specialiste, Kretingos r. savivaldybės administracijoje [2].
Dukra Aušra Eidukaitytė 1976 m. baigė tapybą Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, 1997–2002 m. studijavo VDU Katalikų teologijos fakultete, įgijo teologijos bakalauro, teologijos licenciato (magistro) (2002–2004 m.) kvalifikacinius laipsnius, 2009 m. apgynė daktaro disertaciją „Katalikų dalyvavimo politikoje pastoracinė intelektualizacija“, jai suteiktas teologijos mokslų daktarės laipsnis. Dirbo LR Seimo narės Rasos Juknevičienės padėjėja (nuo 2004 iki 2016 m.), dirba VDU KTF lektore (nuo 2012 m.).
Svarbiausi vaidmenys teatre redaguoti
- 1953 m. – Galčicha. Aleksandras Ostrovskis. Be kaltės kaltieji. Režisierius Romualdas Juknevičius. KVDT
- 1954 m. – Matriona Afanasjevna (Madlen). Cezar Solodar. Alyvų sodas. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
- 1956 m. – Bebenė. Rudolfas Blaumanis. Siuvėjų dienos Silmačiuose. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
- 1957 m. – Ona Dargulienė. R. Narečionis. Nuostabus bičiulis. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
- 1958 m. – Misis Kvikli. W. Shakespeare. Vindzoro kūmutės. Režisierius N. Buchmanas. KVDT
- 1961 m. – Ledi Grizelė Meri. A. Ridas. Plačiaburnė. Režisierius A. Baltrušaitis. KVDT
- 1962 m. – Magdalena. A. Gricius. Ir ūsai nepadėjo. Režisierius Kęstutis Genys. KVDT
- 1963 m. – Nykštukas-Antradienis. Broliai Grimai. Snieguolė ir septyni nykštukai. Režisierius L. Zelčius. KVDT
- 1964 m. – Selija Pičem. Bertold Brecht. Opera už tris skatikus. A. Gončiarovas. KVDT
- 1964 m. – Ponsija. F. Garcia Lorca. Bernardos Albos namai. Režisierius H. Vancevičius. KVDT
- 1965 m. – Jevdokija Fiodorovna. A. Minčkovskis. Skėčius reikia saugoti. Režisierius R. Tumpa. KVDT
- 1965 m. – Labutienė. D. Urnevičiūtė. Numintas slenkstis. Režisierius S. Čaikauskas. KVDT
- 1966 m. – Uršulė. Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT
- 1967 m. – Pani Zofija. M. Domanskis. Atėjo naujas. Režisierius L. Kutuzova. KVDT
- 1968 m. – Tėvas Bartolomėjus. M. Bulgakovo. Moljeras. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
- 1968 m. – Vienuolė. Kazys Saja. Mamutų medžioklė. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
- 1970 m. – Izolda. Kazys Saja. Šventežeris. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
- 1971 m. – Mis Fernivel. P. Šeferis. Juodoji komedija. Režisierė Irena Bučienė. KVDT
- 1972 m. – Smilgienė. Kazys Saja. Dilgėlių šilkas. Režisierė Kazimiera Kymantaitė. KVDT
- 1973 m. – Ema. R. Louleris. Septynioliktosios lėlės vasara. Režisierė I. Steponavičiūtė. KVDT
- 1974 m. – Bekampienė. Keturakis. Amerika pirtyje. Režisierius Valdas Lencevičius KVADT
- 1976 m. – Nupasakotoja. Ernest Bryl. Paveikslėliai ant stiklo. Režisierius V. Semionas. KVADT
- 1982 m. – Misis Soums. Thornton Wilder. Mūsų miestelis. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
- 1984 m. – Antosė. Ema Mikulėnaitė. Visada tas pats. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
- 1984 m. – Morta. J. Montvila. Didysis geismas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
- 1986 m. – Evanfija. Manolis Korres. Senelių namai. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT
- 1989 m. – Nykštukas Torinas. Pgl. J.R.R. Tolkien apysaką. Bilbas Beginsas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
- 1991 m. – Motulė Bejard. Thornton Wilder. Ilga Kalėdų vakarienė. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
- 1993 m. – Vini. Samuel Beckett. Laimingos dienos. Rež. Birutė Marcinkevičiūtė. KVADT
- 1993 m. – Juokdarys. William Shakespeare. Dvyliktoji naktis. Režisierė Karen Johnson (Anglija). KVADT
- 1993 m. – Samanėlė. B. Pukelevičiūtė. Aukso žąsis. Režisierė Birutė Marcinkevičiūtė. KVADT
- 1995 m. – Kanė Vakata. Ken Miymoto, Shichiro Fukazawa JAPONIJOS NAKTYS. I d. Ištremti senę! Režisieriai Shoichi Yamada, Junji Ohmine (Japonija). KVADT
- 1998 m. – Fiokla Ivanovna – piršlė. Nikolajus Gogolis. Vedybos. Režisierius Valius Tertelis. KVADT
- 1998 m. – Kūma vėliau Ponia. Danutė Juronytė. Randor Kvit, arba Kas gudresnis. Režisierė Danutė Juronytė. KVADT
- 1999 m. – Don Gusmanas Briduazonas – teisėjas. Pierre de Beaumarchais. Figaro vedybos. Režisierius Vytautas Balsys. KVADT
- 2000 m. – Adelė. Antanas Žekas. Slankų medžioklė. Režisierius Arvydas Lebeliūnas. KVADT
- 2001 m. – Beatričė. Juozas Grušas. Meilė, džiazas ir velnias. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT
- 2010 m. – Auklė. A. M. Sluckaitė. Antigonė Sibire. Režisierius Jonas Jurašas. Nacionalinis Kauno dramos teatras
Filmografija redaguoti
- 1961 m. – Magdutė – Kanonada, rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija
- 1969 m. – Birželis, vasaros pradžia, rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija
- 1973 m. – Uršulė – Velnio nuotaka, rež. Arūnas Žebriūnas, Lietuvos kino studija
- 1976 m. – Plėšikė – Seklio Kalio nuotykiai, rež. Arūnas Žebriūnas, Lietuvos kino studija
- 1976 m. – Sodybų tuštėjimo metas, rež. Almantas Grikevičius, Lietuvos kino studija
- 1977 m. – Rapolo žmona – Ko verkė pušys, rež. Balys Bratkauskas, LTV
- 1978 m. – Pasigailėk mūsų, rež. Algirdas Araminas
- 1980 m. – Kelionė į rojų, rež. Arūnas Žebriūnas, Lietuvos kino studija
- 1980 m. – Mainai, rež. Raimondas Vabalas
- 1981 m. – Buto šeimininkė. Raudonmedžio rojus, rež. Bronius Talačka, LTV
- 1984 m. – Be šeimos, rež. Vladimiras Bortko, Lenfilm
- 1986 m. – Kotryna – Benjaminas Kordušas, rež. Vidmantas Bačiulis, LTV
- 1993/1997 m. – Paulė Šakalytė – Giminės, rež. Saulius Vosylius, LTV
- 1996 m. – Paulė Šakalytė – Atžalos, rež. Saulius Vosylius, LTV
- 2000 m. – Tetulė – Grybauskai, rež. Maris Martinsons, Raimondas Paškevičius, Arteta
- 2003 m. – Nepasotinamumas, rež. Wiktor Grodecki.
- 2010–2011 m. – Paulė Šakalytė – babūnė – Giminės po 20 metų, rež. Saulius Vosylius, Lietuvos televizija
- 2014 m. – Paulė Šakalytė – babūnė. Giminės (gyvenimas tęsiasi), rež. Saulius Vosylius, Lietuvos televizija
Apdovanojimai redaguoti
- 1997 m. Lietuvos respublikinė premija
- 2000 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius[1]
- 2002 m. Fortūnos statulėlė už ištikimybę profesijai
- 2003 m. Kauno mero apdovanojimas „Gerumo plyta“
- 2007 m. I laipsnio Santakos garbės ženklas
- 2010 m. Medalis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 20 metų „Tikime laisve“
- 2010 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis
- 2012 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“
- 2012 m. Kauno miesto garbės pilietės vardas[3]
- 2014 m. Lietuvos notarų rūmų atminimo medalis „Juozo Vilkutaičio-Keturakio medalis“
- 2017 m. Ukmergės mero padėkos ženklas už legendinius profesinės veiklos pasiekimus ir nenutrūkusį ryšį su gimtuoju kraštu
Nuorodos redaguoti
- [1] Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto. – R. Varnaitės puslapis teatro puslapyje
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Regina Varnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-12. Nuoroda tikrinta 2021-11-09.
- ↑ Irena Šeškevičienė. „Žvaigždžių dukters aktorystė nepaviliojo — Another View“. Nuoroda tikrinta 2008-12-19.
- ↑ http://www.lrytas.lt/-13299890671329027381-aktorei-r-varnaitei-suteiktas-kauno-garb%C4%97s-piliet%C4%97s-vardas.htm Archyvuota kopija 2012-08-13 iš Wayback Machine projekto.