Redarai
Redarai (lot. redarii; lenk. redarowie; vok. Redarier; rus. ратари) – vakarų slavų gentis, gyvenusi į pietus nuo Pėnės upės, įtekančios į Odrą ties šios žiotimis, tarp Tolenzės ežero ir Hafelio bei Došos aukštupių. Buvo liutičių genčių sąjungos nariai.
Redarus pirmą kartą paminėjo Vidukindas Korvėjietis 928 m.[1] kaip vieną iš genčių, mokėjusių duoklę Šventosios Romos imperatoriui Henrikui II.
Pagal viduramžių kronikininkų duomenis redarų sostinė buvo Retra, kur stovėjo Radegasto šventykla.
Nuorodos redaguoti
- ↑ Fritze, Wolfgang H. (1982). „Beobachtungen zu Entstehung und Wesen des Lutizenbundes“. In Kuchenbuch, Ludolf; Schich, Winfried (in German). Frühzeit zwischen Ostsee und Donau. Germania Slavica III. 6. Friedrich-Meinecke-Institut der Freien Universität Berlin. ISBN 3428051513 . pp. 135–136.