Raumenų satelitinės ląstelės

Raumenų satelitinės ląstelės, arba raumenų satelitai, – tai smulkios vienabranduolės ląstelės (raumeninės skaidulos yra daugiabranduolės), esančios griaučių raumenų audinyje šalia raumeninių skaidulų. Šios ląstelės orientuotos išilgai skaidulų ir išsidėsčiusios tarp pamatinės laminos ir raumeninės skaidulos plazminės membranos. Jos buvo aptiktos elektroniniu mikroskopu stebint miofibriles pirmiausia varliagyviuose, vėliau ropliuose ir žinduoliuose.

Satelitų skaičius priklauso nuo raumens tipo ir organizmo amžiaus. 1 g žmogaus raumeninio audinio yra nuo 200 000 iki 1 mln. tokių ląstelių (visas žmogaus raumeninis audinys turi 2x1010 ląstelių). Organizmui senstant satelitų skaičius mažėja, didžiausias jų kiekis būna iškart po gimimo.

Raumenų satelitai susidaro miogenezės metu iš tų pačių mezodermoje esančių kamieninių ląstelių, kaip ir mioblastai. Susidarę pirminiai mioblastai bręsta, paskui jie diferencijuojasi ir susilieja sudarydami ilgas daugiabranduoles raumenines skaidulas. Diferenciacijos metu mioblastų organelės ir plazminė membrana smarkiai pasikeičia, susidaro naujos, savitosios raumenų organelės – sarkolema, sarkoplazminis tinklas ir kt. Tuo tarpu iš nesubrendusių pirminių mioblastų susidarant satelitinėms ląstelėms, diferenciacija būna nereikšminga.

Savybės

Suaugusio žmogaus organizme, kol neįvyksta jokie raumeninių skaidulų pažeidimai, satelitai yra rezervinių ląstelių populiacija. Iškilus reikalui jos gali proliferuoti ir generuoti raumenines arba kitas satelitines ląsteles. Paskutiniais metais atrasti įvairių klasių baltymai, kuriuos sintetina satelitai, bet nesintetina raumeninių skaidulų ląstelės, palengvino šių ląstelių tyrimus. Šie baltymai – tai M – kadherinas (nuo Ca2+ priklausomas ląstelių sąlyčio faktorius), c - met (hepatocitų augimo veiksnio HGF receptorius), miocitų branduolio veiksnys (MNF), transkripcijos veiksnys Pax7.

Satelitai taip pat ekspresuoja miogeninės reguliacijos veiksnius Myf5 ir CD34. Šie junginiai aptinkami ir kamieninėse hematopoetinėse ląstelėse. Manoma, kad CD34 reikalingas satelitinių ląstelių proliferacijai stabdyti, t. y. išlaikyti jas ramybės fazėje. Minėtų baltymų sintezė ne visose ląstelėse vienoda, vadinasi, satelitų populiacija nėra visiškai vienalytė. Genų inžinerijos metodais nustatyta, kad satelitinės ląstelės sintezuoja labai mažai miozino; tuo jos skiriasi nuo raumeninių ląstelių, kurios šį baltymą ekspresuoja labai intensyviai.

Funkcijos

Pagrindinė satelitų funkcija yra raumeninio audinio atstatymas. Satelitinės ląstelės yra vienintelis ląstelių tipas, kuris gali padėti atkurti pažeistas raumenines skaidulas. Pažeidus skaidulas, satelitai aktyvuojami. Aktyvuoti satelitai ekspresuoja miogeninius reguliavimo veiksnius, panašiai kaip ir mioblastai raumeninių skaidulų sintezės metu. Pažeistos raumeninių skaidulų ląstelės sintezuoja satelitų dauginimuisi ir diferenciacijai reikalingus veiksnius – bazinį fibroblastų augimo faktorių (basic–FGF), hepatocitų augimo faktorių (HGF), transferiną, TGF–β, IGF1, LIF ir kt. Kai kurie iš šių junginių gali indukuoti satelitų chemotaksį. Toliau satelitinės ląstelės dauginasi ir susiliedamos sudaro vamzdelius, kurie tolesnio brendimo metu virsta miofobrilėmis.

Raumenų augimo metu, satelitai proliferuoja ir jų palikuonys susilieja su augančiomis raumeninėmis skaidulomis arba sudaro naujas satelitines ląsteles

Literatūra:

• J E Morgan, T A Partridge. Muscle satellite cells. The International Journal of Biochemistry & Cell Biology. 2003, 35: 1151–1156.
• P S Zammit, J P Golding, Y Nagata, V Hudon, T A Partridge, J R Beauchamp. Muscle satellite cells adopt divergent fates: a mechanism for self - renewal? JCB, 2004: 166, 3: 347-357.
• [1] Archyvuota kopija 2005-09-09 iš Wayback Machine projekto..