Raudonoji gudobelė
| Crataegus sanguinea |
|---|
 Raudonoji gudobelė (Crataegus sanguinea) |
| Mokslinė klasifikacija |
Raudonoji gudobelė (Crataegus sanguinea) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gudobelės (Crataegus) genties krūmas. Auga Sibire, europinės Rusijos rytuose, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje, Kinijoje.
Aukštis 1-4 m. Ūgliai tvirti, purpuriškai ruda žieve. Auga lėtai, išgyvena 200–300 metų[1]. Lapai 2-6 cm ilgio, 2,5-5 cm pločio, dantytais kraštais, tamsiai žalios spalvos, padengti plaukeliais. Žiedynas tankus, daugiažiedis 3-4 cm ilgio, 4-5 cm pločio. Žiedai gelsvai balti, 12-15 mm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisius – 8-10 mm skersmens kraujo raudonumo obuolėlis su 3-4 kauliukais ir miltinga minkštąja dalimi.
Auga retuose sausuose miškuose, pamiškėse, proskynose. Miškastepės zonoje auga upių salpose. Mėgsta smėlingus-žvirgždingus aliuvinius dirvožemius.
Raudonoji gudobelė – vaistingas augalas. Žiedų užpilas, vaisių išskyros naudojamos kaip kraujotakos veiklą gerinanti priemonė, vaistas nuo širdies ligų. Vaisiai valgomi, tinkami arbatai. Žievė ir lapai naudojami audinių dažymui. Augalas dekoratyvus, tinkamas apželdinimui, gyvatvorėms.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Губанов И. А., Киселёва К. В., Новиков В. С., Тихомиров В. Н. Иллюстрированный определитель растений Средней России. – М.: Т-во научных изданий КМК, Ин-т технологических исследований, 2003. – Т. 2. – С. 367. – ISBN 9-87317-128-9
- Атлас лекарственных растений СССР. М., Изд-во мед. лит., 1962.
- Ворошилов В. Н., Скворцов А. К., Тихомиров В. Н. Определитель растений Московской области. М., «Наука», 1966.
- Инструкция по сбору и сушке цветков и плодов боярышника крававо-красного и боярышника колючего. – В сб.: Инструктивные материалы, вып. 3. М., Изд. Конъюнктурно-информ. бюро Минздрава СССР, 1970.
- Атлас ареалов и ресурсов лекарственных растений СССР//Чиков П. С. – Москва: Картография, 1983 – с.340.
