Raudondvario valsčius
- Raudondvario valsčiumi carmečiu kartais buvo vadinamas ir Nemenčinės valsčius.
54°56′š. pl. 23°46′r. ilg. / 54.94°š. pl. 23.77°r. ilg.
| Raudondvario valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šiaudinė (1868?–1932?), Raudondvaris |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kauno apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1950) |
Raudondvario valsčius (rus. Красносельская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Raudondvaris (carmečiu – Šiaudinė).
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilijampolės rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4570 | 297 kiemai [2] | 8 seniūnijos | 57 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
120 | 4629 | 908 | 54 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 120 | 6800 | 8 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
105 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai
redaguoti- Kazys Ivaškevičius, 1932 m.[6]
- Jonas Juška. Gimė 1905 metais, žuvo 1945 m. rugpjūčio mėn. Raudondvario valsčiaus viršaičio pareigas ėjo nuo 1935 m. iki 1945 m. Vedęs, žmona Elžbieta Čiuliukaitė-Juškienė (1903 m.). Susilaukė aštuonių vaikų: Juozas, Olė (Aleksandra), Vincas, Ona, Bronius, Jonas, Matas, Stasė.
Suskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Bernatoniai | - | Bernatonių apylinkė |
| Biliūnai | Biliūnų seniūnija | Biliūnų apylinkė |
| Didvyriai | Didvyrių seniūnija | Didvyrių apylinkė |
| Kalnyčiai | Kalnyčių seniūnija | - |
| Miškiniai | Miškinių seniūnija | Miškinių apylinkė |
| Romainiai | Romuvos seniūnija | - |
| Romainių Kaimelė | Kaimelės seniūnija | - |
| Užliedžiai | - | Užliedžių apylinkė |
| Veršvai | Veršvų seniūnija | - |
| Žemutiniai Kaniūkai | Žemutinių-Kaniūkų seniūnija | Kaniūkų apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1924 | Kačiūniškė | Vladislovas Michelevičius, vyskupas | 2008 |
| 1927 | Šilelis | Vladas Dautartas, rašytojas, dramaturgas | 2000 |
| 1931 | Žemutiniai Kaniūkai | Algimantas Kulieša, tautodailininkas | 2020 |
| 1931 | Tirkšliai | Vytautas Bendikas, ekonomistas | 1997 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 75
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 580 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 43