Raudondvario valsčius

Raudondvario valsčiumi carmečiu kartais buvo vadinamas ir Nemenčinės valsčius.

54°56′š. pl. 23°46′r. ilg. / 54.94°š. pl. 23.77°r. ilg. / 54.94; 23.77

Raudondvario valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šiaudinė (1868?–1932?),
Raudondvaris
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Kauno apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kauno apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kauno apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kauno apskritis (1944–1950)

Raudondvario valsčius (rus. Красносельская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Raudondvaris (carmečiu – Šiaudinė).

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilijampolės rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4570 297 kiemai [2] 8 seniūnijos 57
1923 m. [3] 120 4629 908
1932 m. 120 6800 8 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
105 6 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Bernatoniai - Bernatonių apylinkė
Biliūnai Biliūnų seniūnija Biliūnų apylinkė
Didvyriai Didvyrių seniūnija Didvyrių apylinkė
Kalnyčiai Kalnyčių seniūnija -
Miškiniai Miškinių seniūnija Miškinių apylinkė
Romainiai Romuvos seniūnija -
Romainių Kaimelė Kaimelės seniūnija -
Užliedžiai - Užliedžių apylinkė
Veršvai Veršvų seniūnija -
Žemutiniai Kaniūkai Žemutinių-Kaniūkų seniūnija Kaniūkų apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 6 apylinkės

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1924 Kačiūniškė Vladislovas Michelevičius, vyskupas 2008
1927 Šilelis Vladas Dautartas, rašytojas, dramaturgas 2000
1931 Tirkšliai Vytautas Bendikas, ekonomistas 1997

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 580 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 43