Ratilio

„Ratilio“ – Vilniaus universiteto folkloro ansamblis.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Dalyviai – įvairių specialybių studentai ir kiti Vilniaus universiteto bendruomenės nariai. Koncertine, švietėjiška, leidybine veikla ansamblis puoselėja autentišką visų Lietuvos etnografinių regionų folklorą, tęsia ir šiuolaikiškai interpretuoja lietuvių dainavimo, muzikavimo, šokio, pasakojimo tradicijas. Tai vienas seniausių miesto folkloro ansamblių Lietuvoje.

Ratilio
Žanrai	folkloras
Aktyvumo metai	1968–dabar

Susikūrimas

Mintis parodyti folklorą scenoje kilo naujai Vilniaus universiteto (tada – Vilniaus valstybinis Vinco Kapsuko universitetas) akademinio choro chormeisterei Aldonai Ragevičienei, išgirdusiai laisvalaikiu liaudies dainas dainuojančius choristus.^[1] Imtis kurti ansamblį paakino ypač palankiai priimtas Veronikos Janulevičiūtės-Povilionienės, Marytės Razmukaitės ir Audronės Žiurlytės (vėliau Jakulienės, Kaukienės) pasirodymas universitete vykusiame Vydūno gimimo šimtmečio minėjime 1968 m. Nors ir negavusi etato naujam meno kolektyvui, tų pačių metų pavasarį A. Ragevičienė pakabino skelbimą, kad kuriamas etnografinis ansamblis. Kvietimu susidomėjo būrelis lituanistikos bendrakursių, tarp jų save „piemenaičių choru“ vadinusių merginų, universitete per pertraukas dainuodavusių liaudies dainas ir jau pasirodžiusių tuomet fakultetuose vykusiose kasmetinėse saviveiklos apžiūrose. Susibūręs kolektyvas netrukus parengė velykinę, vėliau kalėdinę programas, ir ansamblio veikla įsibėgėjo.

Pavadinimas

Tik susikūręs, ansamblis neturėjo vardo – vadintas Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto etnografiniu, vėliau folkloriniu ansambliu. Išsirinkti simbolinį pavadinimą prireikė 1978 m. gavus liaudies kolektyvo vardą ir galimybę įrašyti pirmąją plokštelę. Tuometis instrumentinės grupės vadovas Arvydas Karaška pasiūlė du sutartinėse dažnus garsažodžius: „sodauto“ ir „ratilio“. Pastarasis 1979 m. išrinktas ansamblio pavadinimu, toks išlikęs iki šiol.

Etnomuzikologė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė aiškina, kad garsažodis „ratilio“ ir panašūs sutartinių priegiesmiai siejasi su ratu, ratavimu, ratiliu (tokia gėle), ratilu, o šios reikšmės perteikia ansamblio gyvastingumą, nuolatinį atsinaujinimą, bendruomeniškumą, studentų smagumą, veiklos sklaidą.

Esami ir buvę „Ratilio“ nariai vadinasi „ratiliokais“.

Simbolika

Pasirinkus ansamblio pavadinimą, XX a. 9 deš. sukurta nešiojama rato motyvo emblema, vėliau išausta rato simboliką tęsianti „Ratilio“ vėliava, kuriai kompoziciją pasiūlė dailininkė Regina Sipavičiūtė, o išaudė Monika Kriukelienė.

2011 m. parinktas „Ratilio“ logotipas, jis atnaujintas 2018 m.

Repertuaras

„Ratilio“ atkuria ir tęsia visų penkių Lietuvos etnografinių regionų folklorą, remdamasis XIX–XX a. surinkta etnografine medžiaga.

Ansamblis dainuoja jaunimo-meilės, vestuvių, vaišių, darbo, kalendorines, karines-istorines dainas, taip pat vėlyvesnes tremtinių, literatūrines dainas, romansus, gieda kantičkines giesmes. Šoka porinius, kadrilinius, grupinius šokius, ratuoja, žaidžia tradicinius žaidimus. Griežia polkas, valsus, fokstrotus, maršus, įvairius figūrinius šokius. Gieda, šoka ir groja sutartines. Pasakoja tarmiškai, programose pritaiko smulkiąją tautosaką.

Ansamblio repertuaras nuosekliai plėtėsi. Iš pradžių didelis dėmesys skirtas pasakojamajai tautosakai ir tarmei. Laimos Burkšaitienės vadovavimo metais labiausiai susitelkta į dainuojamąją tautosaką, atsirado baladžių ir sutartinių. Pradėjusi vadovauti Zita Kelmickaitė pasikvietė instrumentinės grupės vadovą – taip ansamblyje imta aktyviau muzikuoti. Vėliau į repertuarą įtraukta romansų, tremtinių, partizanų dainų, kantičkinių giesmių. Vadovaudama Milda Ričkutė pagausino ansamblio instrumentarijų, Mažosios Lietuvos dainų ir šokių repertuarą.

Pagrindinis „Ratilio“ repertuaro šaltinis visais laikais buvo tautosakos archyvai, folkloro rinkiniai. Vadovaujant Zitai Kelmickaitei, ansambliečiai programoms rengti panaudodavo ir pačių užrašytos medžiagos – vasaromis vykdavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas (lankėsi Raseinių, Skuodo, Šakių, Varėnos, Zarasų ir kt. rajonuose). Pirmosios ansamblio kartos „Ratilio“ repertuarą gausino tiesiogiai gimtinėse perimtu folkloru, o nepriklausomoje Lietuvoje repertuarą papildo narių anksčiau lankytuose ansambliuose išmokti kūriniai.

Kostiumai

Ansamblis paprastai koncertuoja su XVIII a. pab.–XX a. pr. išeiginiais valstiečių drabužiais arba atkurtais baltų genčių (archeologiniais) kostiumais.

Pirmaisiais ansamblio gyvenimo metais ansambliečiai kostiumus scenai komplektavo patys iš to, ką atsiveždavo iš tėviškių, įsigydavo ar pasisiūdavo. XX a. 9 deš. gavus finansavimo, smarkiai atnaujinti ansambliečių kostiumai, remiantis muziejų fonduose esančiais pavyzdžiais, konsultuojantis su etnografe Stase Bernotiene, Vida Kulikauskiene. Daug drabužių tuomet išaudė Monika Kriukelienė, Klementina Gudonytė. Ansamblio kolekcija naujais kostiumais taip pat pasipildė atėjus vadovauti Mildai Ričkutei ir tebėra periodiškai atnaujinama.

Ansamblis turi visų Lietuvos etnografinių regionų kostiumų, kuriems detales gamino Aldona Alavočienė, Aldona Valkauskienė, Andrius Kavaliauskas, Asta Vandytė, Aurelija Rukšaitė, Bronės Zadojenkienės firma „Kruponas“, Daiva Sutkevičienė, Danutė Tamošaitienė, Edita Šūmakarienė, Janina Blažukienė, Matilda Jucienė, Rūta Kučinskienė, SIA „Kristāla kurpīte“, UAB „Klaipėdos Dalia“, Violeta Grajevska, Virginija Markevičienė, Virginija Stankevičienė, VšĮ „Tautinio kostiumo studija“, Tomas Antropikas, Zita Baniulaitytė. Nuo XXI a. 2 deš. kaupiama atkurtų baltų genčių (archeologinių) kostiumų kolekcija. Kostiumus ansambliui siuva VšĮ „Vita antiqua“ pagal dr. Daivos Steponavičienės rekonstrukcijas.

Instrumentai

„Ratilio“ kapelą paprastai sudaro keli smuikai, kelios bandonijos, basetlė, būgnelis, taip pat cimbolai, lamzdelis, būgnas. Kapelos sudėtis keičiama pagal konkretaus etnografinio regiono muzikavimo specifiką: bandoniją (koncertiną) kapeloje pakeičia vokiška, rusiška arba Peterburgo armonika, dūdmaišis, kanklės, pritariama mandolina, dambreliu. Kai kurioms dainoms „Ratilio“ akomponuoja kanklėmis, kanklėmis-arfa, psalteriu, ratukine lyra ir kt. Programose ansamblis taip pat pritaiko piemenų instrumentus, instrumentus-žaislus, šiuolaikinius perkusinius instrumentus, pvz.: ožragį, ūžlį, molinukus, žvangulius, terkšlę, mėnulio būgną, trikampį, lietaus lazdą. „Ratilio“ atlieka polifoninę ragų, skudučių muziką, pučia sutartines daudytėmis, lamzdeliais, birbynėmis, skambina penkiastygėmis kanklėmis.

Instrumentus ansambliui gamino Ain Raal, Albertas Martinaitis, Alfredas Lučinskas, Algirdas Kasperavičius, Alvydas Šeduikis, Antanas Navickas, Dzianis Sukhi, Egidijus Virbašius, Ignas Midvikis, Jan Nordkvist, Klaus Gutjahr, Ričardas Kairaitis, Rokas Kašėta, Simon Styles („Weston Whistles“), Skalmantas Barkauskas ir kt.

Veikla

„Ratilio“ ruošia koncertines programas (žr. Ryškiausios programos), rengia vakarones, dalyvauja folkloro festivaliuose (pvz.: „Skamba skamba kankliai“, „Lauksnos“, „Baltica“, „Pokrovo varpai“), valstybinėse šventėse, kuria mokomąjį turinį, rengia leidinius (žr. Leidiniai).

Nuo XX a. 9 deš. vyksta koncertuoti į užsienį. Ansamblis dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose (pvz., Pasaulinėje Folkloriadoje 2016 m. Meksikoje), lanko pasaulio lietuvių bendruomenes (pvz., JAV ir Kanadoje 1989 m.), tremties vietas (pvz., Krasnojarske 2018 m.), dalyvauja kituose renginiuose ir projektuose (pvz.: EXPO parodoje Kazachstane 2017 m., „Erasmus+“ projekte „FolkArt“ Rumunijoje 2022 m.).

Koncertuojant „Ratilio“ aplankytų šalių abėcėlinis sąrašas:

Armėnija (2013)
Bulgarija (1984)
Čekija (2008)
Estija (2015, 2018, 2021, 2023)
Indija (2018)
Italija (1991, 1993, 2023 (Sardinija), 2024)
JAV (1989)
Kanada (1989)
Kazachstanas (2017)
Kinija (2017 (Šanchajus))
Kipras (2000)
Latvija (2014, 2022)
Lenkija (1984, 2013, 2014, 2024)
Malta (2017)
Meksika (2016)
Prancūzija (1986, 1995, 1997, 2011, 2024)
Rumunija (2022)
Rusija (2011 (Karelija), 2018 (Krasnojarskas), 2019 (Jakutija))
Sakartvelas (2014)
Slovakija (2019)
Suomija (1996, 2015)
Švedija (1991)
Šveicarija (1988, 1990)
Vokietija (1990 (VFR), 1993, 1999, 2005, 2009, 2014)
Žaliasis Kyšulys (2013)

Ansamblis taip pat bendradarbiauja su kitais kūrėjais ir atlikėjais: 1987 m. su grupe „Antis“ atliko Algirdo Klovos kompoziciją roko grupei ir senųjų liaudies instrumentų ansambliui bei du lietuvių liaudies šokius, projektui „Folkšokas 2017“ įdainavo modernaus folkloro studijos „Čiutyta“ parengtų dainų, 2018 m. išleido Sauliaus Petreikio ir Pauliaus Kilbausko muzika apipavidalintų dainų ir sutartinių plokštelę „Vidury laukų“, 2023 m. rengė teatralizuotų koncertų „Eisva mudu abudu“ turą su valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestru ir kt.

Ryškiausios programos

Metai	Pavadinimas	Premjera	Pastabos
1968	Kalendorinės pavasario dainos	VU Mažoji aula (Vilnius)
1968	Kalendoriniai žiemos papročiai	VU Mažoji aula (Vilnius), 1968-12-21	Advento-Kalėdų tautosaka: žaidimai, burtai, dainos, sakmės
1969	Prieš vestuves – po vestuvių
1969	Rugys parėjo
1969	Kur eisi – save rasi
1972	Turgus
1973	Viešės
1975	Lietuva – dainų kraštas
1976	Lietuvių liaudies baladės
1977	Paukščiai lietuvių tautosakoje
1979	Supkit meskit mani jaunų		Pavasario dainos, žaidimai, papročiai
1979	Darbo tautosaka	VU Didžioji aula (Vilnius)	Piemenų signalai, rugiapjūtės, šienapjūtės dainos, linarūčio sutartinės, šokiai, muzika, pasakojimai
1981	Bėkie, žirgeli		Programa žirgo tema
1982	Dzūkų ir žemaičių dainos	VU Teatro salė (Vilnius), 1982-12-30	J. Bukantaitės ir D. Čepaitytės-Žalėnienės atliekamos dainos
1983	Atajoja svoteliai	Jaunimo teatras (Vilnius), 1983-11-13	Vestuvinė programa ansamblio 15 metų sukakties proga
1988		Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto (VRM) rūmai	20-mečiui skirta programa
1993	Mėnuo tėvelis dalelę skyrė	VU Planetariumas (Vilnius), 1993-12	25-mečiui skirta programa
1994		VU Didžioji aula (Vilnius)	25-mečiui skirta programa
1998		VU Didžioji aula (Vilnius)	30-mečiui skirta programa
2000	Aš iš meilės gavau džiovą	„Litexpo“ (Vilnius), 2000-02	Romansų natų knygelės „Aš iš meilės gavau džiovą“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje
2008	Eisim. Gyvenimo ratas	VU Didžioji aula (Vilnius), 2008-04-05	40-mečiui skirta programa
2011	Piršlybų ir jaunimo dainos	VU Teatro salė (Vilnius), 2011-03-25	Programa „Aukso paukštės“ įteikimo proga
2013	Savi. „Ratilio“ ratas	Klubas „Niujorkas“ (Vilnius), 2013-01-26	45-mečiui skirta programa
2013	Vidury lauko grūšelė	Lietuvos nacionalinis muziejus, Naujasis arsenalas (Vilnius), 2013-12-15	Sutartinių programa su Sauliumi Petreikiu ir dambrelininkais Valentinu Krulikovskiu ir Viačeslavu Lukjanovu
2014	Oi an kalno krasna liepa	Bernardinų sodas (Vilnius), 2014-07-04	Programa Lietuvos dainų šventės Folkloro dienai
2015	Žinia. Ženklas. Žalnierius. Žūtis…	Šv. Jonų bažnyčia (Vilnius), 2015-11-23	Karinių-istorinių ir našlaičių dainų koncertas
2016	Pirš man iš Danskos	VU Teatro salė (Vilnius), 2016-05-28	Mažosios Lietuvos folkloro programa L. M. Rėzos gimimo metinių proga festivalyje „Skamba skamba kankliai“
2016	Vidury lauko grūšelė	Vilniaus rotušė, 2016-12-18	Dainų ir sutartinių koncertas pasaulio medžio tema su Sauliumi Petreikiu ir Vytautu Mikeliūnu
2017	Žalnierėliu pargrįšiu	Šv. Jonų bažnyčia (Vilnius), 2017-11-25	Karinių-istorinių ir našlaičių dainų koncertas
2018	Rotile, ratilėl, ratilio	VU botanikos sodas Kairėnuose (Vilnius), 2018-06-16	50-mečiui skirta programa
2019	Mėnuo Saulužę vedė	Molėtų astronomijos observatorija (Kulionys), 2019-08-30	Mitologinių dainų koncertas
2021	Laumių monai	Vilniaus rotušė, 2021-05-29	Muzikinė mitologinių sakmių programa
2023	Eisva mudu abudu	Utenos kultūros centras, 2023-03-15	Teatralizuotas koncertas su ansamblio „Lietuva“ orkestru (rež. Leokadija Dabužinskaitė)
2023	Ratilio – 55	VU botanikos sodas Kairėnuose (Vilnius), 2023-06-10	55-mečiui skirta programa
2023	Kaukų išdaigos	K. Dineikos parkas (Druskininkai), 2023-09-08	Muzikinė mitologinių sakmių programa
2024	Gandras ant stogo, laimė pastogėj	VU Teatro salė (Vilnius), 2024-05-21	Muzikinė mitologinių sakmių programa

Leidiniai (bibliografija ir diskografija)

Leidimo metai	Pavadinimas	Formatas	Leidėjas
1980	Lietuva – dainų kraštas	plokštelė	Melodija
1987	Ratilio	plokštelė	Melodija
1990	Ratilio	garsajuostė	Stereo
2002	Lietuvių tradicinė muzika	dviejų kompaktinių plokštelių rinktinė	Tautos namų santara
2012	Lietuvių tradicinė muzika	dviejų kompaktinių plokštelių rinktinė	Vilniaus universitetas
2016	Lietuvos etnografinių regionų atspindžiai Vilniaus universiteto folkloro ansamblyje „Ratilio“	knyga-albumas	Akademinė leidyba
2017	Šokame sutartines	skaitmeninė knyga	Akademinė leidyba
2018	Vakarų Lietuvos šokiai	skaitmeninė knyga	Akademinė leidyba
2018	Vidury laukų	kompaktinė plokštelė	Vilniaus etninės kultūros centras
2018	Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai	knyga	Vilniaus universiteto leidykla
2022	„Ratilio“ čiulbučiai	dviejų kompaktinių plokštelių rinktinė	Vilniaus universitetas
2022	Atviras, bet asmeninis: laiškas tavo kraštui	atvirlaiškių rinkinys	Vilniaus universitetas
2022	5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras	elektroninis leidinys	Vilniaus universitetas
2022	Ratilio – ratui ratujo	skaitmeninis albumas	Vilniaus universitetas
2023	Etnožadintuvai	programėlė, skaitmeninis albumas	Vilniaus universitetas

Reikšmė folklorizmui

tarpukariu būrėsi instrumentinės (kanklių, skudučių, ragų) grupės, statyti folkloru grįsti spektakliai, „Ratilio“ ir kiti panašūs scenoje autentišką folklorą pristatantys kolektyvai okupuotoje Lietuvoje buvo naujovė. Kitaip nei tuo metu kaime kūręsi etnografiniai ansambliai, „Ratilio“ sutraukė iš įvairių vietovių kilusį jaunimą ir puoselėjo visos Lietuvos, ne vienos apylinkės, folklorą. „Ratilio“ ir ankstėliau veiklą pradėjęs Lietuvių etnografinis ansamblis (vėliau Lietuvių folkloro teatras) laikytini pirmaisiais miesto folkloro ansambliais, kurių pavyzdžiu kūrėsi kiti folkloro ansambliai.

Koncertų recenzijos patvirtina, kad „Ratilio“ nuo pirmųjų pasirodymų kėlė didžiulį publikos susidomėjimą, pavyzdžiui, 1983 m. programos „Atajoja svoteliai“ pažiūrėti rinkosi tiek žmonių, kad išlaužė Jaunimo teatro duris. Ilgainiui „Ratilio“ tapo reprezentacine folkloro grupe, kviečiama koncertuoti, filmuotis, taip pat pasirodyti užsienyje. Pavyzdžiui, filmavosi muzikiniuose filmuose „Nemuno krašto dainos“ (1976, „Mosfilm“), „Žiema bėga, žemė rodos“ (1979, Lietuvos televizija, rež. R. Smetona), dokumentiniame filme „Dainoriai“ (1985, Lietuvos kino studija, rež. H. Šablevičius), vaidybiniame filme „Senekos diena“ (2017, „Studio Uljana Kim“, rež. K. Vildžiūnas) ir kt. 9 deš. pab. ansamblis pristatė senąjį folklorą jo lig tol nepažinusiems išeiviams Amerikoje. Ansamblis laikytinas įvairių Lietuvos folkloro reiškinių pirmeiviu, neretai diktuojantis jo madas. 1974 m. „Ratilio“ ir „Sadauja“ pirmieji sudalyvavo festivalyje „Skamba skamba kankliai“ (tada dar greta stilizuotos liaudies muzikos ansamblių). „Ratilio“ taip pat pirmieji pamėgino lietuvių folklorą derinti su kitais muzikos žanrais, būtent roku: 1987 m. su grupe „Antis“ atliko Algirdo Klovos kompoziciją roko grupei ir senųjų liaudies instrumentų ansambliui, kartu sugrojo du lietuvių liaudies šokius. Manoma, kad „Ratilio“ buvo pirmas folkloro ansamblis, į savo repertuarą įtraukęs romansus. Lietuvoje plintant COVID-19 virusui, ansamblis pirmasis (2020 m. kovo 17 d.) internete paskelbė iš namuose įdainuotų takelių sumontuotą garso ir vaizdo įrašą, kuriuo prasidėjo Lietuvos meno kolektyvų nuotolinė kūrybinė raiška. „Ratilio“ 55-mečio proga parengta programėlė „Etnožadintuvai“ (2023 m.) – pirmoji ir vienintelė su lietuvių folkloru susijusi programėlė.

Pilietinė reikšmė

„Ratilio“, kaip dalis folkloro judėjimo, o šis – dalis bendro etnokultūrinio judėjimo (kartu su žygeivyste, kraštotyros būreliais ir kt.), prisidėjo prie lietuvių atgimimo.

Ansamblis dalyvavo svarbiuose įvykiuose Lietuvos kelyje į nepriklausomybę. 1987 m. gruodžio 26 d. Vilniaus sporto rūmuose koncerte „Svečiuose pas „Antį““ pasirodė su roko grupe „Antis“ ir Veronika Povilioniene. 1988 m. rugpjūtį parade Ženevoje (Šveicarija) nešė Lietuvos trispalvę, kurią buvo slapčia atsigabenę įsuktą į nuometą. 1989 m. balandį „Ratilio“ buvo pirmasis didelis kolektyvas iš Lietuvos, aplankęs išeivius JAV. „Ratilio“ nariai taip pat stovėjo Baltijos kelyje, buvo vieni iš Laisvės gynėjų Sausio 13-ąją.

Ansamblis puoselėja pilietiškumą ir nepriklausomoje Lietuvoje. 2011 m. vasario–birželio mėn., remiamas ES programos „Veiklus jaunimas“, ansamblis vykdė „Etnosocializacijos“ projektą, kurio tikslas – kūrybinėmis dirbtuvėmis ugdyti vaikų, lankančių dienos centrus, kūrybiškumą ir socialinius gebėjimus. Lankė tremties vietas Kazachstane (2017 m., projektas „Neužgyjantys istorijos randai“), Krasnojarske (2018 m., projektai „Lietuvos šimtmečio ambasadoriai: kartu mes Lietuva“ ir „Negrįžusiųjų atminimui“) ir Jakutijoje (2019 m., projektas „Sujunkime Lietuvą Jakutijoje“). Dalyvavo Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymo akcijoje „Laisvės kelias“ (2020 m.), išreiškė palaikymą Rusijos užpultai Ukrainai (2022 m.).

Išnašos

↑ Ramonaitė & Narušis 2018, p. 24.

Šaltiniai

Ramonaitė, Ainė; Narušis, Paulius (2018). Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai. Vilnius: Vilniaus universitetas. ISBN 978-609-459-938-5.
Giedraitis, Liudvikas (2014). „„Ratilio“ daigai“. Liaudies kultūra. 1(154): 78–94. ISSN 0236-0551.
Karaška, Arvydas (2004). „Folkloro ansambliai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. VI. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 171–172.
Vyčinienė, Daiva (2018). „VU folkloro ansamblio „Ratilio" 50 metų kūrybinio kelio apžvalga“. Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai. By Ramonaitė, Ainė; Narušis, Paulius. Vilnius: Vilniaus universitetas. ISBN 978-609-459-938-5.
Klova, Algirdas (2008). „Naujas požiūris į tradicinę lietuvių muziką“ (PDF). Liaudies kultūra. 1(118): 69–75. ISSN 0236-0551.
Stundžienė, Bronė (2019). „Dainų pašaukti: knyga apie vieno folklorinio ansamblio gyvenimą“. Tautosakos darbai. 57: 279–286. ISSN 1392-2831.
Bradūnaitė-Aglinskienė, Elena (1986-06-10). „„Ratilio“ viešnagės Šiaurės Amerikoje proga“ (PDF). Draugas. 23(113).
Ramonaitė, Ainė; Kukulskytė, Rytė (2014). „Etnokultūrinis judėjimas sovietmečiu: nematoma alternatyva sistemai?“ (PDF). Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. 14(23): 161–181. ISSN 1392-4028.

Nuorodos

[FOOTNOTERamonaitėNarušis201824-1] Ramonaitė & Narušis 2018, p. 24.

[1]