Rapšaičių senosios kapinės

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Rapšaičių senosios kapinės

Kapinių vaizdas nuo kelio MižuikaiPlungė
Rapšaičių senosios kapinės
Rapšaičių senosios kapinės
Koordinatės
55°48′04″š. pl. 21°46′09″r. ilg. / 55.801186°š. pl. 21.769072°r. ilg. / 55.801186; 21.769072
Vieta Plungės rajonas
Seniūnija Stalgėnų seniūnija
Plotas 0,13 ha
Naudotas XVI a.1955 m.
Žvalgytas 2013 m.

Rapšaičių senosios kapinės, vad. Marų kapeliais, yra pietinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Rapšaičiuose (Stalgėnų seniūnija), dešinėje kelio MižuikaiPlungė pusėje, Užluknių miške.

Kapinės redaguoti

Įrengtos pakilumoje, netaisyklingo ovalo plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 47 m ilgio ir 35 m pločio. Nuo kelio pusės atitvertos statinių tvoros, ties kurios viduriu įrengti vienvėriai varteliai. Palei tvorą kapinėse auga aukšti lapuočiai medžiai. Iš kitų pusių jas juosia įžambių lentų tvora ir spygliuočių miškas. Laidojimo žymių nesimato, paviršius nelygus, duobėtas. Kapinėse auga keli spygliuočiai medžiai, viduryje stovi medinis monumentalus kryžius, kurio stiebe įrėžta data: „1976“. Vakariniame pakraštyje pastatytas kapinių anotacinis ženklas ir naujas paminklinis akmuo, žymintis Veronikos Saudargaitės (19511951) kapą.

Teritorijos plotas – 0,13 ha.

20 m į pietus nuo kapinių yra 1945 m. palaidoto Lietuvos laisvės armijos partizano Mykolo GudaskioŽilvino, o 25 m į pietus nuo jo – partizanų grupės vado Stanislovo Kauliaus kapai.

Tyrimai redaguoti

2013 ir 2015 m. žvalgė Julius Kanarskas.

Istorija redaguoti

Veikė XVIXVIII a., vadinamos Kapeliais, Marų kapeliais. Jose laidoti Rapšaičių kaimo gyventojai. Mirusius pradėjus vežti į parapines kapines, senosiose kapinaitėse retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, dizenterijos aukos ir pan. Paskutinioji čia 1951 m. palaidota naujagimė Veronika Saudargaitė.

Nuo seno kapinėse buvo statomi mažosios memorialinės architektūros statiniai. Paskutinis kryžius atnaujintas 1976 m. Per gegužines pamaldas kaimo gyventojai rinkdavosi kapinėse paminėti mirusiųjų.

Vertingos kaip Žemaičių kraštui būdingas etninės kultūros paminklas. Kultūros vertybių registre neregistruotos.

Nuotraukos redaguoti