Rantava
| Rantava vok. Rantau rus. Заостровье | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Zelenogradsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1297 m. |
| Gyventojų | 557 |
| Pašto kodas | 238552 |
| Tel. kodas | +7 401 50 |
| Kirčiavimas | Rantavà [1] |
Rantava (arba Rantuva; vok. Rantau, nuo 1945 m. rus. Рантау, nuo 1946 m. Zaostrovė, rus. Заостровье) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, 6 km į rytus nuo Naujųjų Kuršių, Baltijos jūros pakrantės kyšulyje prie Rantos upelio. Nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Kovrovo kaimo gyvenvietės kaimas.[2]
Istorija
redaguotiSembos žemės kaimo pavadinimas Rantavō prūsiškos kilmės. 1297 m. minimas Rantowe.[3] Aptikta žalvario amžiaus kapų. Kaimas aprašytas L. Davido veikale „Preussische Chronik“ (1573–1582).[4]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[5] Parapijos centras. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2006 m. Romanovo apylinkės kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1939 m. | Žuvininkų apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Kranco rajonas | TSRS |
| 1947–2006 m. | Romanovo apylinkė Zelenogradsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2006 m. | Kovrovo kaimo gyvenvietė Zelenogradsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguoti | |||||
| 1910 m.[6] | 1933 m. | 1939 m.[7] | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 399 | 618 | 586 | 557 | ||
| |||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rantava. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 367–368
- ↑ Rantava (Gov.genealogy.net)
- ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
Nuorodos
redaguoti- Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.