Ramygalos valsčius

55°31′š. pl. 24°18′r. ilg. / 55.51°š. pl. 24.30°r. ilg. / 55.51; 24.30

Ramygalos valsčius
Laikotarpis: 15251950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Ramygala
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Panevėžio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Panevėžio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Panevėžio apskritis (1944–1950)

Ramygalos valsčius (rus. Ремигольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Ramygala.

Istorija redaguoti

Minimas nuo 1525 m. Caro laikais XIX a. atkurtas Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Truskavos valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Ramygalos rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6875 589 kiemai [2] 19 seniūnijų 91
1923 m.[3] 315 10.970 2298
1932 m. 306 9326 17 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
227 11 apylinkių [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Aukštadvaris Aukštadvario seniūnija Aukštadvario apylinkė
Barklainiai I Barklainių seniūnija Barklainių apylinkė
Daubarai Dubarų seniūnija Daubarų apylinkė
Ėriškiai Eriškių seniūnija Ėriškių apylinkė
Jotainėliai Jotainėlių seniūnija Jotainėlių apylinkė
Jotainiai Jotainių seniūnija Jotainių apylinkė
Kuršiai Kuršių seniūnija -
Likėnai Likėnų seniūnija -
Lingeris Lingerio seniūnija Lingerio apylinkė
Papiškiai Papiškių seniūnija Papiškių apylinkė
Pašiliai II Pašilių seniūnija Pašilių apylinkė
Pauslajys Pauslajo seniūnija -
Ramygala Ramygalos seniūnija Ramygalos apylinkė
Stebėkiai II Stebėkių seniūnija -
Šukioniai Šukionių seniūnija -
Truskava Truskavos seniūnija -
Žudžiai Žudžių seniūnija Žudžių apylinkė
Iš viso: 17 seniūnijų 11 apylinkių

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1870 Gudeliai I Antanas Kaupas, kunigas 1913
1880 Gudeliai I Marija Kazimiera Kaupaitė, vienuolė 1940
1887 Barklainiai Aleksandras Jakaitis, karininkas 1933
1899 Gabulai Jonas Masiliūnas, ekonomistas, politikas 1942
1908 Užkalniai Karolis Garuckas, kunigas, disidentas 1979
1909 Daniūnai Juozas Kunskas, agronomas 1980
1920 Praperša Vytautas Barauskas, agronomas 2003
1924 Butkiškiai Antanas Mikėnas, sportininkas, pedagogas 1994
1936 Pamiškiai Adolfas Gurskis, filologas 2021
1944 Repšiškiai Vaclovas Miškinis, energetikas, elektrikas
1946 Glebauskai Jeronimas Laucius, rašytojas
1946 Mėtytiniai Vytautas Miškinis (1946), energetikas, elektrikas

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 86
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 633 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 642–643 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 90