Rainių žudynės
| Rainių žudynės | |||
|---|---|---|---|
  Rainių žudynės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Telšių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Viešvėnų seniūnija | ||
| Plotas | 108 629 m² | ||
| Registro Nr. | u.k. 21867, 21881 / I2K1P | ||
Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos ir SSRS represinių institucijų nusikaltimų Lietuvos teritorijoje.[1]
Istorija
redaguotiRainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti 73 intelektualai – teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“, tarp kurių buvo Vladas Petronaitis. Užkastas aukas po keleto dienų rado praeivis.
Vėliau sovietų valdžia, norėdama ištrinti šio įvykio prisiminimą, nugriovė Telšių miesto kapinėse pradėtą statyti koplyčią ir iškirto Rainių miškelį.
Nepaisant to, vietos bendruomenė įvykių nepamiršo ir 1991 m., minint 50-ąsias politinių kalinių nužudymo metines, Rainiuose buvo pašventinta nauja koplyčia. Jos lubas puošia dailininko A. Kmieliausko freskos, kuriose nutapyti Rainių kankiniai.
1943 m. nacių propagandiniame leidinyje paskelbtas gydytojo Leonardo Plechavičiaus medicininis protokolas išvardina visų aukų kankinimo požymius, įskaitant lytinių organų sumušimus, sulaužytus kaulus, suskaldytas kaukoles be smegenų, ir išdurtas akis.[2]
Kankinimai
redaguotiLietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis Ūkininko patarėjas, 1941 m. liepos mėn. 25 d. aprašė tokius kankinimus:
Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpjauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupjauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupjaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė. [3]
Kaltinamieji
redaguotiVienas kaltinamųjų baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-024-88 – Petras Raslanas po 1990 m. kovo 11 d. pasislėpė Rusijoje, kuri jį dangstė iki mirties.
Kitu žudynių kaltininku yra laikomas NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus oper. įgaliotinis Nachmanas Dušanskis, kuris dalyvavo mažiausiai 13-os Rainių žudynių kankinių tardyme.[4] Nuo 1989 m. apsigyveno Izraelyje. Dėl nusikalstamos veiklos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 1996 m. jam iškėlė baudžiamąją bylą,[5] bet Izraelis atsisakė jį išduoti.
Įamžinimas
redaguotiAukų atminimui 1991 m. prie Rainių miškelio pastatyta Kančios koplyčia ir pasodintas Atminties ąžuolynas. Žudynių vietoje, miške, apie 300 m nuo koplyčios, įrengta aikštelė su rausvo granito paminklu „Trys kryžiai" (aut. skulp. Regimantas Midvikis).[6] 1995 m. atminimo vieta su paminklu ir koplyčia paskelbti nacionalinės reikšmės istorijos ir memorialiniu paminklu.[7]
-
Rainių koplyčia -
Rainių koplyčios altorius -
Rainių koplyčios freskos (autorius A. Kmieliauskas) -
Memorialinė lenta ant koplyčios sienos
.jpg)
Taip pat skaitykite
redaguotiLiteratūra
redaguoti- Rainių tragedija. Arvydas Anušauskas, Birutė Burauskaitė.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rainių žudynės, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-06-11. Nuoroda tikrinta 2021-07-17.
- ↑ Pamirštas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25, Vilnius, 2007. Sudarė ir parengė Agnė Šiušaitė, Jonas Urbanavičius, Vytautas Landsbergis.
- ↑ http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003947407?exId=357463&seqNr=3
- ↑ https://www.partizanai.org/failai/html/rainiu-tragedija.htm
- ↑ Nachmanas Dušanskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 233 psl.
- ↑ „Objekto Nr. 21867 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 21854 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.