Atverti pagrindinį meniu
Rainių žudynės
Rainių žudynės. Kryžius.JPG
Atminimo kryžius žudynių vietoje

Rainių žudynės
Koordinatės
55°57′58″š. pl. 22°17′34″r. ilg. / 55.965974°š. pl. 22.29286°r. ilg. / 55.965974; 22.29286Koordinatės: 55°57′58″š. pl. 22°17′34″r. ilg. / 55.965974°š. pl. 22.29286°r. ilg. / 55.965974; 22.29286
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Viešvėnų seniūnija
Plotas 108 629 m²
Registro Nr. u.k. 21867, 21881 / I2K1P
Rainių koplyčios altorius
Rainių koplyčios freskos (autorius A. Kmieliauskas)
Rainių koplyčia
Memorialinė lenta ant koplyčios sienos

Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos nusikaltimų Lietuvos teritorijoje.

IstorijaKeisti

Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti 73 intelektualai – teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“, tarp kurių buvo Vladas Petronaitis. Užkastas aukas po keleto dienų rado praeivis.

Vėliau sovietų valdžia, norėdama ištrinti šio įvykio prisiminimą, nugriovė Telšių miesto kapinėse pradėtą statyti koplyčią ir iškirto Rainių miškelį.

Nepaisant to, vietos bendruomenė įvykių nepamiršo ir 1991 m., minint 50-ąsias politinių kalinių nužudymo metines, Rainiuose buvo pašventinta nauja koplyčia. Jos lubas puošia dailininko A. Kmieliausko freskos, kuriose nutapyti Rainių kankiniai.

1943 m. nacių propagandiniame leidinyje pakelbtas gydytojo Leonardo Plechavičiaus medicininis protokolas išvardina visų aukų kankinimo požymius, įskaitant lytinių organų sumušimus, sulaužytus kaulus, suskaldytas kaukoles be smegenų, ir išdurtas akis. [1]

KankinimaiKeisti

Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis Ūkininko patarėjas, 1941 m. liepos mėn. 25 d. aprašė tokias medicininiam protokolui neatitinkančias kančias:

Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpjauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė. [2]

KaltinamiejiKeisti

Vienas kaltinamųjų baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-024-88 – Petras Raslanas po 1990 m. kovo 11 d. pasislėpė Rusijoje, kuri jį dangsto.

ĮamžinimasKeisti

Aukų atminimui 1991 m. prie Rainių miškelio pastatyta Kančios koplyčia ir pasodintas Atminties ąžuolynas. Žudynių vietoje, miške, apie 300 m nuo koplyčios, įrengta aikštelė su rausvo granito paminklu „Trys kryžiai" (aut. skulp. Regimantas Midvikis).[3] 1995 m. atminimo vieta su paminklu ir koplyčia paskelbti nacionalinės reikšmės istorijos ir memorialiniu paminklu.[4]

Taip pat skaitykiteKeisti

LiteratūraKeisti

ŠaltiniaiKeisti