Atverti pagrindinį meniu
 Clock - Under Construction.svg  Šiame straipsnyje ar jo dalyje yra informacijos apie pastatus, kurie yra statomi.
Todėl dėl statymo trukmės ir laiko gali pasikeisti kai kuri informacija. Jeigu tą pastebėjote, prašome redaguoti straipsnį.
Rail Baltica
RailBaltica.png
Vieta
ŠalysLenkijos vėliava Lenkija, Lietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija, Estijos vėliava Estija, Suomijos vėliava Suomija
MiestaiVaršuva KaunasJonavaPanevėžysRygaTalinasHelsinkis
Pagrindinė informacija
TipasTarptautinis
PartneriaiLietuvos geležinkeliai, Lenkijos valstybiniai geležinkeliai, Latvijos geležinkeliai, Eesti Raudtee
Statybų pradžia2010 m.
Statybų vertė5.8 mlrd.
Atidarymas2026 m. (planuojama)
Techninė informacija
Ilgis~870 km
Vėžė1435 mm vėžė
Išvystomas greitis249 km/h keleiviniai traukiniai ir 120 km/h krovininiai traukiniai
Elektrifikacijavisa geležinkelio linija elektrifikuota
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Rail Baltica yra geležinkelio transporto projektas, turintis sujungti Varšuvą per Kauną ir Rygą su Talinu, bei keltu ar tuneliu - su Helsinkiu.[1] Projekto įgyvendinime dalyvauja Europos Sąjungos šalys Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.

Geležinkelis tiesiamas Vakarų Europai įprasta 1.435 mm vėže, o ne Baltijos šalyse įprasta 1.520 mm vėže. Talino – Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai 870 km, Europos Sąjungos siekiamas greitis turėtų būti maks. 249 km/h keleiviniams traukiniams ir 120 km/h krovininiams traukiniams.[2] Planuojama kelionės trukmė nuo Talino iki Rygos vos šiek tiek mažesnė nei 2 val., tarp Rygos ir Vilniaus - 2 val.[2]

Tai Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas, priimtas 2004 m. balandį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr.884/2004/EK. Juo remiantis, Rail Baltica geležinkelis pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu.[3] Rail Baltica geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija. Projektu numatoma geležinkelio linija sujungti Taliną (Estija) ir Varšuvą (Lenkija) per Rygą (Latvija) ir Kauną (Lietuva). Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino būtų jungiama keltų linijomis. Ateityje siūlomas iškasti Helsinkio–Talino tunelis galėtų tiesiogiai geležinkeliu sujungti Taliną ir Helsinkį.[4]

Rail Baltica bus pilnai elektrifikuota, taigi bus išvengta vietinės taršos. Statybos metu bus naudojamos naujausios technologijos ir medžiagos. Trasa planuojama taip, kad aplenktų Natura 2000 saugomas teritorijas ir turėtų kiek įmanoma mažesnį poveikį aplinkosaugine prasme jautrioms vietoms. Kur būtina bus įrengtos triukšmo sulaikymo sienelės. Bus įrengiamos specialios perėjos gyvūnams.[5]

Baltijos valstybėse Rail Baltica pagal planą turės tris multimodalinius krovinių terminalus Muuga uoste (Estija), Salaspilyje (Latvija) ir Kaune, sujungiant trasą su esama 1520 mm geležinkelio infrastruktūra, taip pat septynios tarptautinės keleivių stotys (Taline, Pernu, Rygoje, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje) su galimybe įrengti regionines stotis ir jungtis su oro ir jūrų uostais.[5]

Kiti techniniai parametrai:

  • Maksimalus krovininio sąstato ilgis 1050 m
  • Maksimali ašies apkrova – 25 tonos
  • Nebus to paties lygio sankryžų su plentais ar 1520 mm geležinkeliais„Latviannews.lv“. www.latviannews.lv. Nuoroda tikrinta 2018-05-24. </ref>

Rail Baltica įgyvendinimo planavimo fazė truko nuo 2010 iki 2017 m. Projektavimo fazė prasidėjo 2016 m. projektuojant Rygos centrinę keleivių stotį ir Rygos oro uosto keleivių stotį.

Maršrutas ir standartaiKeisti

2011 m. Baltijos šalys sutarė dėl trasos sujungiančios Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį ir Kauną[6]. Galimybių studija numatė, kad linija iš viso kainuos apie 5.8 milijardo eurų[7]. Erns&Young 2017 m. atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad kiekvienas valstybės investuotas 1 euras duos 6 eurus naudos. Toje pačioje analizėje įvertinta viso projekto socialinė ir ekonominė nauda ~ 16,23 mlrd. eur.

Iš pradžių buvo svarstomi du variantai. Abu numatė esančios geležinkelio vėžės pagreitinimą iki 160 km/h, kuri driekiasi nuo Varšuvos per Bialystoką ir Elką iki Trakiškių, o jau tada naują standartinės vėžės liniją nuo Trakiškių iki Kauno. Likusiai trasos daliai iki Talino buvo svarstomi du skirtingi variantai:

  • Pirmasis numatė atnaujinti esamą geležinkelį nuo Joniškio per Rygą ir Tartu iki Talino iki 160 km/h greičiui, išlaikant 1520 mm pločio vėžę ir valstybinę nuosavybę bei naują liniją Kaunas-Joniškis su 160 km/h greičiu ir 1520 mm pločio vėže. Dėl vėžių pasikeitimo Kaune, keleiviai būtų turėję persėsti į kitą traukinį. Kroviniams šalia Kauno būtų pastatyta perkrovos stotis arba aširačių keitykla. Šis variantas buvo užbaigtas kaip „Rail Baltica I“.
  • Antrasis numatė naują geležinkelį su 200 km/h greičio standartine vėže (3 kV DC, tokia pačia įtampa kaip Lenkijoje) iš Kauno per Joniškį į Rygą, kaip ir anksčiau, tačiau trumpesne, tiesesne linija per Pernu į Taliną[8]. Šis variantas ir buvo pasirinktas.

Trasos planavimo metu tarp trijų Baltijos šalių buvo pasiektas susitarimas, kad jis turi būti kiek įmanoma tiesesnis, kadangi tai teikia daugiau naudos mažesnėmis sąnaudomis. Kuo trumpesnė ir tiesesnė trasa, tuo greitesnis eismas juo, vadinasi ir didžiausia ekonominė nauda lyginant su alternatyvomis. Tai patvirtino 2013 m. AECOM studija, kuri analizavo keturis galimus trasos vietos variantus Baltijos šalyse.

2017 metais, Baltijos šalių parlamentai ratifikavo tarpvyriausybinį susitarimą dėl Rail Baltica, kuris nustatė, kad „trasa“ bus nuo Talino, per Pernu-Rygą-Panevėžį-Kauną, iki Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos, su atšaka Vilnius-Kaunas kaip geležinkelio dalimi[9], bei nutarė, kad projektinis greitis sieks 240 km/h keleiviniams traukiniams. Dabar globalaus „Rail Baltica“ projekto maršrutas yra suderintas su jau pastatyta europinės vėžės atkarpa nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos, kuri priklausys nuo vėžės atnaujinimo galimybių studijos[10]. Nepaisant šio fakto, 2018 m. balandžio mėn. trijų šalių ministerijos patvirtino „Rail Baltica“ projektavimo gaires, kurios nustatė maksimalų projektinį keleivinių traukinių greitį 249 km/h, o maksimalų operacinį greitį - 234 km/h[11].

Projekto eiga LietuvojeKeisti

    Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – mesti lauk visokias kainas, nutarimus ir rangovus, palikti tik enciklopedines žinias
Jei galite, sutvarkykite.
 
Sudvejinta 1520 ir 1435 mm pločio vėžė „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje MockavaŠeštokai

2010 m. pradėti darbai MockavaŠeštokai ruože, kurių vertė – 21,7 milijono litų.[12] 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo užbaigti pirmojo „Rail Baltica“ ruožo Lietuvoje Šeštokai-Mockava pertvarkymo darbai. Rekonstruotas 7,5 km ilgio ruožas, kuriame įrengtos sugretintos siauroji europinė ir plačioji geležinkelio vėžės, rekonstruoti trys tiltai. Atkarpa tarp Šeštokų ir Mockavos yra pirmasis „Rail Baltica“ ruožas, kuriame susijungia dviejų skirtingų standartų – rytinio ir vakarinio – vėžės.

2011 m. spalio 11 d. Nr. XI-1612 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.[13]

2013 m. gegužės 21 d. pradėta ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcija. Iš viso planuota rekonstruoti apie 13 km ilgio esamą europinės vėžės (1435 mm pločio) geležinkelio ruožą, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Be to, šiame ruože planuota rekonstruoti pervažas ir kelio statinius, įrengti kelio aptvėrimus ir garsą slopinančias sienutes. Rangovas - UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, Subrangovas - UAB "Alkesta".

Europinės vėžės Rail Baltica geležinkelio ruožo ŠeštokaiMarijampolė rekonstravimo rangos darbų pirkimo konkursas suskirstytas į 6 atskiras dalis. Visos 6 šio ruožo rangos darbų pirkimo dalių sutartys pasirašytos 2013 m. birželio mėn.

AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas 1-osios pirkimo dalies rangos darbus įsipareigojo atlikti už beveik 75 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 25 mėnesiai. Konsorciumas rekonstravo Marijampolės geležinkelio stotį, kad joje galėtų būti aptarnaujami ir 1435 mm pločio (europinio standarto), ir 1520 mm pločio (rusiško standarto) vėžėmis atvykstantys traukiniai. Marijampolės stoties rekonstrukcijos metu buvo nutiesta 7 km 1435 mm europinio standarto ir rekonstruota 7,9 km 1520 mm rusiško standarto geležinkelio, pakeista 18 iešmų, rekonstruota pralaida, tiltas, įrengta kiek daugiau nei 3 km triukšmą sugeriančių sienučių, sutvarkytas peronas ir rekonstruota pervaža. Konsorciumas taip įrengė požeminę pėsčiųjų perėją ir atnaujino inžinierinių tinklų infrastruktūrą.

Ruožo MarijampolėŠeštokai 2–4 dalims atlikti pasirašytos sutartys tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Kauno tiltai“. Pagal 2-ąją pirkimo dalį AB „Kauno tiltai“ už 6,9 mln. litų be PVM įrengė viaduką ir triukšmą slopinančias sienutes po geležinkeliu Gedimino gatvėje. Viaduko ilgis – 38,42 m, plotis – 11,92 m, o triukšmą slopinančių sienučių ilgis – 32 m. Atitinkamai pagal 3-čiąją pirkimo dalį bendrovė už 6 mln. litų be PVM įrengė viaduką ir triukšmą slopinančias sienutes po geležinkeliu Aušros gatvėje. Viaduko ilgis – 28,60 m, plotis -11,92 m, triukšmą slopinančių sienučių ilgis – 23 m. Pagal 4-ojo pirkimo dalį rangovas P. Armino gatvėje įrengė viaduką po geležinkeliu ir pralaidą. Viaduko ilgis – 47,12 m, plotis – 11,92 m. Darbų vertė – 7,3 mln. litų be PVM. Rail Baltica ruožo nuo Šeštokų iki Marijampolės 5-ąją pirkimo objekto dalį AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė rangos sutartį su konsorciumu AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“. Darbus konsorciumas įsipareigojo atlikti už 216,8 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 19 mėnesių. Ruožo rekonstrukcijos metu buvo nutiesta 27,5 km 1435 mm europinio standarto ir rekonstruota 28 km 1520 mm rusiško standarto geležinkelio, įrengta kiek daugiau nei 2 km triukšmą sugeriančių sienučių, rekonstruota 30 pralaidų ir 3 tiltai, viadukas, atlikta Kalvarijos geležinkelio stoties rekonstrukcija, sutvarkyti 6 peronai ir rekonstruotos 9 pervažos. Konsorciumas taip pat atnaujino inžinierinių tinklų infrastruktūrą, rekonstravo viaduką.

2013 m. birželio mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią buvo atlikti Šeštokų geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbai. Sutarties vertė – 39,3 mln. litų be PVM. Tai Rail Baltica ruožo Marijampolė–Šeštokai, kuris apima 33 km ilgio europinio pločio vėžės geležinkelį 6 dalis (statinys). UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ rekonstravo Šeštokų geležinkelio stotį, kad joje galėtų būti aptarnaujami ir 1435 mm europinio standarto, ir 1520 mm rusiško standarto vėžėmis atvykstantys traukiniai; pakeitė apie 10 kilometrų abiejų pločių vėžių bėgių, daugiau nei 30 iešmų, bėgių sankirtų, sąraizgų ir smailių, sutvarkyti peroną. Taip pat įrengė dvi pervažas, pastatytė beveik 700 metrų triukšmą slopinančių sienučių, nutiesė daugiau nei 20 kilometrų inžinerinių tinklų.

2013 m. birželio mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Panevėžio keliai“ pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas 24 km. Rail Baltica atkarpoje tarp – Marijampolės ir Kazlų Rūdos nutiesė ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruotravo esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją. AB „Panevėžio keliai“ rekonstravo esamą 1520 mm pločio vėžės geležinkelio ruožą Marijampolė – Kazlų Rūda kartu įrengiant papildomą 1435 mm vėžės pločio geležinkelio kelią. Rekonstravo ir modernizavo Vinčų ir Kazlų Rūdos geležinkelio stotis, 17 pralaidų ir 2 tiltus, įrengė 2,33 kilometro garsą slopinančių sienelių. Pritaikė esamos signalizacijos ir ryšių sistemą, riedmenų automatinės kontrolės priemonių tinklą, elektros tiekimo sistemą, automatikos sistemą ir kitas sistemas rekonstruotai 1520 mm pločio vėžės linijai.

Rail Baltica geležinkelio ruožo Kazlų RūdosKaunas rekonstravimo rangos darbų pirkimo konkursas suskirstytas į 3 atskiras dalis (Kazlų RūdaMauručiai, MauručiaiJiesia, JiesiaKaunas).

Sutartis dėl 1-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Kazlų RūdaMauručiai, pasirašyta su bendrai jungtinei veiklai susijungusiomis „Eurovia“ CS ir AB „Eurovia Lietuva“, pasiūlymo kaina – 163,3 mln. litų be PVM. Rangovas rekonstravo 17 iešmų, 7 pralaidas ir 1 tiltą, taip pat 8,4 km esamo 1520 mm pločio vėžės geležinkelio ir nutiesė naują, 18,5 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio vėžės liniją.

Sutartis dėl 2-osios pirkimo objekto dalies, ruožas MauručiaiJiesia, pasirašyta su AB „Panevėžio keliai“, pasiūlymo kaina – 109 mln. litų be PVM. AB „Panevėžio keliai“ rekonstravo 4 iešmus, 8 pralaidas ir 4 tiltus, taip pat 7,6 km esamo 1520 mm pločio vėžės geležinkelio ir nutiesti naują, 10,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę liniją.

Sutartis dėl 3-osios pirkimo objekto dalies, ruožas JiesiaKaunas, pasirašyta su jungtinės veiklos partneriais UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, pasiūlymo kaina – 172,2 mln. litų be PVM. Jungtinės veiklos partneriai rekonstravo 18 iešmų, 12 pralaidų ir 3 tiltus, įrengė vieną požeminę pėsčiųjų perėją, rekonstravo 14,2 km esamo 1520 mm pločio vėžės geležinkelio ir nutiesė naują, 8,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę liniją.

2015 m. rugpjūtį darbai buvo baigti ir „Rail Baltica“ linija nuo valstybės sienos su Lenkija pasiekė Kauno geležinkelio stotį.

2015 m. rugpjūčio 28 d., pirmą kartą po 76 metų pertraukos (nuo 1939-ųjų rugpjūčio) tiesioginiu reisu europine vėže nekeičiant riedmenų, iš Lenkijos miesto Baltstogės į Kauną atriedėjo traukinys. Juo atvyko Europos komisijos, šalių Susisiekimo ministerijų bei kitų transporto institucijų atstovai. Šios kelionės tikslas – įvertinti Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą, „Rail Baltica“ rangos darbus Lietuvoje, tai pat – perspektyvas tolimesniam projekto įgyvendinimui.[14] Tačiau nuo Kauno iki Lenkijos pasienio nusidriekusi geležinkelio trasa negali funkcionuoti – dar nesumontuota signalizacijos sistema, nėra pervažų valdymo sistemų, dispečeriai neturi galimybės stebėti traukinių eismo ir jį koordinuoti.

2017 m. baigtas rengti ruožo Kaunas-Lietuvos/Latvijos valstybių siena specialusis planas, kurį 2017 m. sausio 11 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2018 m. spalį baigta ruožo Jiesia-Rokai, esančio geležinkelio aplinkkelio, kurio nukreipiamas visas krovininių traukinių srautas važiuojantis per Kauną, rekonstrukcija. Rekonstrukcijos metu buvo rekonstruotas 1520 mm pločio kelias ir palei jį nutiestas naujas 1435 mm pločio kelias.

RAIL BALTICA ruožo Lietuvos teritorijo eiga
Rail Baltika geležinkelio atkarpa Statinio Nr. Rail Baltika geležinkelio atkarpos dalis Stadija Darbų pabaigos data Rail baltika geležinkelio ilgis km
Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienaMockava   Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Mockava Užbaigtas 2014 m. gruodis 14
Mockava – Šeštokai   Mockava – Šeštokai Užbaigtas 2011 m. liepa 7,5
Šeštokai – Marijampolė 1 Marijampolės geležinkelio stoties ir tarpstočio Marijampolė – Šeštokai iki 28+500 km rekonstrukcija Užbaigtas 2015 m. liepa 33
2 Marijampolė – Šeštokai esančios pervažos rekonstrukcija (24+370 km), įrengiant viaduką po geležinkeliu Užbaigtas 2015 m. sausis
3 Marijampolė – Šeštokai esančios pralaidos rekonstrukcija (25+652 km), įrengiant viaduką po geležinkeliu Užbaigtas 2015 m. sausis
4 Marijampolė – Šeštokai esančios pervažos rekonstrukcija (26+440 km), įrengiant viaduką po geležinkeliu Užbaigtas 2015 m. sausis
5 Marijampolė – Šeštokai rekonstrukcija (nuo 28+500 km iki Šeštokų geležinkelio stoties) Užbaigtas 2015 m. sausis
6 Šeštokų geležinkelio stoties rekonstrukcija Užbaigtas 2014 m. spalis
Marijampolė – Kazlų Rūda   MarijampolėKazlų Rūda Užbaigtas 2014 m. gruodis 24
Kazlų Rūda – Kaunas 1 Kazlų Rūda – Mauručiai Užbaigtas 2014 m. lapkritis 42
2 Mauručiai – Jiesia Užbaigtas 2015 m. sausis
3 Jiesia – Kaunas Užbaigtas 2015 m. kovas
Kaunas - Palemonas   Kaunas - Palemonas Statomas 2020 m. 9
Jiesia - Palemonas (aplinkkelis) 1 Jiesia - Rokai Užbaigtas 2018 m. spalis 4,9
2 Rokai - Palemonas Planuojama statybos darbai   7,7
Palemonas - Ramygala   Palemonas - Ramygala Techninio ir darbo projektų parengimas 2021 m. 2 ketv. 78
Ramygala - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena   Ramygala - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Techninio ir darbo projektų parengimas 2021 m. 2 ketv. 91
Kaunas - Vilnius   Kaunas - Vilnius Specialaus plano, strateginio aplinkos vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo pirkimai 2019 m. 3 ketv. ~100

IšnašosKeisti

  1. Rudolf Hermann: Ambitiöses Projekt «Rail Baltica»: Höchste Eisenbahn für den baltischen Express In: Neue Zürcher Zeitung 2016-12-16.
  2. 2,0 2,1 Rail Baltica - Building a bridge to the European standard-gauge network. in: International Railway Journal vom 15. Juni 2017, tikrinta 2017-09-13.
  3. http://europa.eu/legislation_summaries/other/l24094_en.htm Community guidelines for the development of the trans-European transport network
  4. "Helsinki-Tallinn Rail Tunnel Link?", YLE News, October 31, 2008.
  5. 5,0 5,1 „Rail Baltica – Project of the Century“. www.railbaltica.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-05-24. 
  6. „Rail Baltica“ likimas iki gegužės pabaigos taps aiškus“ (PDF). March 2011. 
  7. „Project Rail Baltica would cost EUR 3.68 bln“. June 2011. 
  8. European Commission, Directorate-General for Regional Policy (January 2007). „Feasibility study on Rail Baltica railways“ (PDF). 
  9. „AGREEMENT OF THE DEVELOPMENT OF THE RAIL BALTIC/RAIL BALTICA RAILWAY CONNECTION“ (PDF). 
  10. „Rail Baltica“ maršruto nustatymas Baltijos šalyse | Rail Baltica“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  11. „Rail Baltica“ projektavimo gairės | Rail Baltica“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  12. Baigti pirmojo „Rail Baltica“ ruožo darbai
  13. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl projekto „Rail Baltika“ pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu
  14. Kauno geležinkelio stotyje – istorinis vizitas

NuorodosKeisti