Rail Baltica

 Clock - Under Construction.svg  Šiame straipsnyje ar jo dalyje yra informacijos apie pastatus, kurie yra statomi.
Todėl dėl statymo trukmės ir laiko gali pasikeisti kai kuri informacija. Jeigu tą pastebėjote, prašome redaguoti straipsnį.
Rail Baltica
RailBaltica-lt.svg
Vieta
ŠalysLenkijos vėliava Lenkija, Lietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija, Estijos vėliava Estija, Suomijos vėliava Suomija
MiestaiVaršuva KaunasJonavaPanevėžysRygaTalinasHelsinkis
Pagrindinė informacija
TipasTarptautinis
PartneriaiLietuvos geležinkeliai, Lenkijos valstybiniai geležinkeliai, Latvijos geležinkeliai, Eesti Raudtee
Statybų pradžia2010 m.
Statybų vertė3,68 mlrd. eurų
Atidarymas2026 m. (planuojama)
Techninė informacija
Ilgis~870 km
Vėžė1435 mm vėžė
Išvystomas greitis249 km/h keleiviniai traukiniai ir 120 km/h krovininiai traukiniai
Elektrifikacijavisa geležinkelio linija elektrifikuota
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Rail Baltica – geležinkelio transporto projektas, turintis sujungti Varšuvą per Kauną ir Rygą su Talinu, bei keltu ar tuneliu – su Helsinkiu.[1] Projekto įgyvendinime dalyvauja Europos Sąjungos šalys Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Geležinkelio ilgis nuo Talino iki Varšuvos bus mažiausiai 950 kilometrų. Visas geležinkelio ilgis Baltijos šalyse bus 870 km. Išankstiniais paskaičiavimais linija iš viso kainuos apie 3,68 milijardo eurų.[2]

Geležinkelis tiesiamas Vakarų Europai įprasta 1435 mm vėže, o ne Baltijos šalyse įprasta 1520 mm vėže. Talino – Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai 870 km, Europos Sąjungos siekiamas greitis turėtų būti maks. 249 km/h keleiviniams traukiniams ir 120 km/h krovininiams traukiniams.[3] Planuojama kelionės trukmė nuo Talino iki Rygos vos šiek tiek mažesnė nei 2 val., tarp Rygos ir Vilniaus – 2 val.[3]

Tai Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas, priimtas 2004 m. balandį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr.884/2004/EK. Juo remiantis, Rail Baltica geležinkelis pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu.[4] Rail Baltica geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija. Projektu numatoma geležinkelio linija sujungti Taliną (Estija) ir Varšuvą (Lenkija) per Rygą (Latvija) ir Kauną (Lietuva). Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino būtų jungiama keltų linijomis. Ateityje siūlomas iškasti Helsinkio–Talino tunelis galėtų tiesiogiai geležinkeliu sujungti Taliną ir Helsinkį.[5]

Rail Baltica bus visiškai elektrifikuota. Trasa planuojama taip, kad aplenktų „Natura 2000“ saugomas teritorijas ir turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkosaugine prasme jautrioms vietoms. Kur būtina bus įrengtos triukšmo sulaikymo sienelės. Bus įrengiamos specialios perėjos gyvūnams.[6]

Baltijos valstybėse Rail Baltica pagal planą turės tris multimodalinius krovinių terminalus Mūgos uoste (Estija), Salaspilyje (Latvija) ir Kaune, sujungiant trasą su esama 1520 mm geležinkelio infrastruktūra, taip pat septynios tarptautinės keleivių stotys (Taline, Pernu, Rygoje, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje) su galimybe įrengti regionines stotis ir jungtis su oro ir jūrų uostais.[6]

Kiti techniniai parametrai:

  • Maksimalus krovininio sąstato ilgis 1050 m;
  • Maksimali ašies apkrova – 25 tonos;
  • Nebus to paties lygio sankryžų su plentais ar 1520 mm geležinkeliais.[7]

Rail Baltica įgyvendinimo planavimo fazė truko nuo 2010 iki 2017 m. Projektavimo fazė prasidėjo 2016 m. projektuojant Rygos centrinę keleivių stotį ir Rygos oro uosto keleivių stotį.

IšnašosKeisti

  1. Rudolf Hermann: Ambitiöses Projekt «Rail Baltica»: Höchste Eisenbahn für den baltischen Express In: Neue Zürcher Zeitung 2016-12-16.
  2. „Project Rail Baltica would cost EUR 3.68 bln“. June 2011. 
  3. 3,0 3,1 Rail Baltica - Building a bridge to the European standard-gauge network Archyvuota kopija 2018-06-26 iš Wayback Machine projekto.. in: International Railway Journal vom 15. Juni 2017, tikrinta 2017-09-13.
  4. http://europa.eu/legislation_summaries/other/l24094_en.htm Community guidelines for the development of the trans-European transport network
  5. „Helsinki-Tallinn Rail Tunnel Link?“. YLE News. October 31, 2008. 
  6. 6,0 6,1 „Rail Baltica – Project of the Century“. www.railbaltica.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-05-24. 
  7. „Latviannews.lv“. www.latviannews.lv. Suarchyvuotas originalas 2018-05-25. Nuoroda tikrinta 2018-05-24. 

NuorodosKeisti