Raikerso sala

40°47′28″š. pl. 73°52′58″v. ilg. / 40.791111°š. pl. 73.882778°v. ilg. / 40.791111; -73.882778

Raikerso sala (angl. Rikers Island) – kalėjimas-sala Niujorke, Rytų upės sąsiauryje, tarp Kvinso ir Bronkso rajonų. Atstumas iki kito kranto yra 80 m (iki La Guardijos oro uosto kilimo ir tūpimo tako krašto). Sala pailgos formos, nukreipta iš šiaurės vakarų į pietryčius, apie 2×1 km dydžio. Visą salą užima kalėjimo įstaigų kompleksas. Vienintelis sausumos ryšys su žemynu yra Raikerso salos tiltas, atidarytas 1966 m. Prieš tai salą buvo galima pasiekti tik vandeniu.

Pagal 2009 m. gyventojų surašymą, saloje buvo 11 350 nuolatinių gyventojų (kurių dauguma – kaliniai). Tuo pačiu metu salos infrastruktūra yra pritaikyta 14 000 kalinių, 7000 teisėsaugos pareigūnų ir 1 500 civilių asmenų. Vienu metu darbo valandomis saloje būna vidutiniškai apie 20 000 žmonių. Raikersas yra viena didžiausių pataisos kolonijų pasaulyje.

Iki 1954 m. salos plotas buvo 0,36 km², tačiau po to pradėtas sistemingas jos plėtimas vykdant žemės pylimo darbus ir iki 2011 m. jos plotas jau buvo beveik 1,7 km².

Istorija redaguoti

Sala savo pavadinimą gavo nuo Abraham Rycken vardo – olandų naujakurio, atvykusio į Long Ailandą 1638 m. Jo palikuonims sala priklausė iki 1884 m., kai ji buvo parduota valstybei už 180 000 dolerių. Nuo tada (iš pradžių kaip pagalbinė tiekimo įstaiga gretimam kalėjimui) iki šiol sala buvo naudojama kaip kalėjimas.

Pilietinio karo metu saloje buvo įsikūręs karinių mokymų poligonas.

Nuo 1884 m. saloje buvo pradėta kurti ūkius, skirtus aprūpinti maistu kalinius, laikomus netoliese esančioje Blekvelo saloje (dabar Ruzvelto sala). 1932 m. buvo atidarytas kalėjimas, į kurį dauguma kalinių buvo perkelti iš Blekvelo, kurio kalėjimo įrenginiai tuo metu buvo ganėtinai pasenę.

Kalėjimas redaguoti

Raikerse yra dešimt atskirų kalėjimų. Šiame komplekse, be kalinių laikymo patalpų, yra mokyklos, žaidimų aikštelės, koplyčios, sporto salės, parduotuvės, kirpyklos, kepykla, elektrinė, autobusų parkas, automobilių plovyklos.

Kalėjimo perpildymo metu kai kurie kaliniai buvo laikomi specialioje 800 vietų baržoje, įrengtoje 1992 m. Nuo 1970 iki 2005 m. kalėjime buvo atskiri blokai, skirti netradicinės seksualinės orientacijos kaliniams, tačiau jų vėliau atsisakyta, siekiant „sustiprinti saugumą“.

Nuo 1965 m. pagrindinėje kalėjimų komplekso valgykloje matomiausioje vietoje buvo pakabintas Salvadoro Dali piešinys (be pavadinimo), kurį dailininkas sukūrė kaip atsiprašymą kaliniams už negalėjimą dėl ligos jų aplankyti ir pravesti dailės pamoką, kaip buvo žadėjęs. 1981 m. kūrinys buvo perkeltas į vestibiulį „saugumo sumetimais“, o 2003 m. jis buvo pakeistas kopija, nes originalas buvo pavogtas. Šiuo atveju buvo apkaltinti keturi įstaigos darbuotojai. Nepaisant to, kad trys iš jų pripažino kaltę, o ketvirtasis buvo išteisintas, originalas taip ir nebuvo surastas.^[1]^[2]

Buvo paviešinti keli skandalai dėl žiauraus kalėjimo darbuotojų elgesio su kaliniais, sulaukę didelio visuomenės pasmerkimo.^[3]