Radziluvo valsčius
Radziluvo valsčius (lenk. Gmina Radziłów) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje. Centras – Radziluvas. Ribojasi su Goniondzo, Grajevo, Jedvabno, Pžitulų, Tžcianų ir Vonsošo valsčiais.
| Radziluvo valsčius lenk. Gmina Radziłów | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Grajevo apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Radziluvas | ||||||
| Gyventojų | 5 142 | ||||||
| Plotas | 199,38 km² | ||||||
| Tankumas | 26 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2004032 | ||||||
| Pašto kodas | PL 19-213 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | bip.ug.radzilow.wrotapodlasia.pl/ | ||||||
Istorija redaguoti
Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo 1138 m. iki 1526 m. dabartinės valsčiaus žemės priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei, o nuo 1529 m. iki 1569 m. Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. ir 1944 m. valsčius priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Grajevo rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra redaguoti
Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 199,38 km², iš kurių:
- ariama žemė: 70 %
- miškai: 9 %
- vandens telkiniai: 21 %
Valsčius sudaro 20,61 % Grajevo apskrities.
Gyventojai redaguoti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 5142 | 100 % | 2576 | 50,1 % | 2566 | 49,9 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
25,8 | 12,9 | 12,9 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1395,98 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas redaguoti
Barvikai, Boravskių Avisa, Boravskių Avisos Kolonija, Brodovas, Brichai, Čachai, Čaplė, Červonkai, Dembuvka, Dušė, Glinkai, Grondas, Janovas, Karvovas, Kieljanai, Klimaševnica, Konopkai, Konopkų Avisa, Kaunatkai, Kramaževas, Lojės Avisa, Lojės Grezkas, Mikutai, Mšcichai, Okrasinas, Ostrovikas, Raciborai, Radziluvas, Radziluvo Kolonija, Ridzevo Šlacheckiai, Ridzevo Pienožekas, Slučas, Slučo Kolonija, Sošnia, Švienceninas, Šviencenino Kolonija, Šlasai, Šijkai, Viozovnica, Vipichai, Zakževas ir Zavisiai.