Radviliškio geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Radviliškio GS)

55°48′20″š. pl. 23°32′11″r. ilg. / 55.8056°š. pl. 23.5364°r. ilg. / 55.8056; 23.5364

  Radviliškio geležinkelio stotis
Stoties kompleksas 2009 m.
Adresas Radviliškis, Laisvės al. 15
Atidaryta 1871 m. rugsėjo 4 d.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
ŠIAULIAI
PAGĖGIAI
KUTIŠKIAI
2,7
→ PETRAŠIŪNAI →
Durpynas
2,5
RADVILIŠKIS
5,5
11,2
Linkaičiai
Puipiai
JONAVA
PANEVĖŽYS

Radviliškio geležinkelio stotis – geležinkelio stotis centrinėje Radviliškio miesto dalyje. Stotis priskirta aukščiausiajai klasei, tai stambiausias geležinkelio mazgas Lietuvoje, kurį sudaro pirmasis atvykimo kelynas (9 keliai), antrasis kaupiamas kelynas (28 keliai), trečiasis atvykimo-išvykimo kelynas (7 keliai), vagonų skirstymo kalnelis (aukščių skirtumas 302 cm), stočiai priklauso vieni svarbiausių ir didžiausių bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ objektų – Radviliškio lokomotyvų depas ir Radviliškio prekinių vagonų depas.[1] Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, Radviliškis–Klaipėda ir Panevėžys–Mažeikiai.[2]

Geležinkelis tapo neatsiejama Radviliškio miesto įvaizdžio dalimi. Stotis ir jos statiniai per beveik pusantro šimto metų išlaikė susiklosčiusį autentišką išplanavimą, funkcijas, įvairių laikotarpių techniką bei įrangą. 2005 m. stoties kompleksas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą.[3]

Istorija

redaguoti
 
Radviliškio geležinkelio mazgas 2005 m.

Radviliškio geležinkelio mazgas yra vienas stambiausių ir seniausių Lietuvoje. Geležinkelio stotis Radviliškyje pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. (statinio autorius nežinomas), kai buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. Šiaulių-Radviliškio ruožo statybos vadovas buvo inžinierius V. Kriukovskis.[4] Tai buvo II klasės geležinkelio stotis,[5] kuriai priklausė mūrinis keleivių pastatas su trimis laukiamosiomis salėmis pirmos, antros ir trečios klasės keleiviams, butais stoties viršininkui ir keliems žemesniems eismo tarnautojams, ūkinis pastatas. Tada pastatytos remonto dirbtuvės, daugėjo geležinkelio darbininkų, kitų gyventojų, sodybų. Dar iki atidarant stotį, 1870 m. pastatytas Radviliškio lokomotyvų depas.

1909 m. pro stotį pervežta 78 tūkst. tonų krovinių, 1910 m. parduota 19,7 tūkst. keleivinių bilietų.[6] Tuo metu stotyje veikė įvairių traukinių depas ir dirbtuvės.[7]

1919 m. liepos 6 d. į Radviliškį iš Kaišiadorių atvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys – šiam įvykiui atminti prie stoties rūmų pakabinta atminimo lenta.[8] XX a. tarpukariu Radviliškis tapo nemažu geležinkelio mazgu, daugelis gyventojų dirbo garvežių depe, stotyje. Geležinkelininkų iniciatyva atidaryta progimnazija, įsteigta geležinkelininkų mokslo platinimo draugija „Viltis“. 1933 m. pagal tipinį projektą pastatytas plytų mūro vandentiekio bokštas. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių tarpukario laikotarpio statybos vandentiekio bokštų Lietuvoje.

Užėjus sovietams per Radviliškio stotį buvo ištremta apie 3000 miesto ir apylinkių gyventojų.[9]

1953 m. rugpjūčio 27 d. sudegė Radviliškio vagonų depas. Jis buvo atstatytas naujoje vietoje ir 1958 m. spalio 11 d. vėl atidarytas. Tuo pačiu Radviliškiui perduotos visos Šiaulių depo funkcijos, o pastarasis uždarytas.[10] Sovietmečiu Radviliškio stotis tapo Pabaltijo geležinkelio mazgu, per kurį riedėjo traukiniai į Adlerį, Lvovą, Simferopolį, kitus tolimus TSRS miestus. Iškilo naujų pastatų, ypač daug radviliškiečių ir atvykusių rusų tautybės žmonių darbavosi geležinkelio padaliniuose.[11]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, stoties svarba sumažėjo – jei 1989 m. per parą pro stotį buvo išsiunčiami vidutiniškai 4176 vagonai, tai 2000 m. – tik 1864 vagonai.[12] 1994 m. atidengta atminimo lenta tremtiniams, 2004 m. – garvežio paminklas, 2012 m. – trėmimų vagonas.

Stoties ruožas

redaguoti
 
Traukinys D1 Radviliškio stotyje, 2014 m.

Stotyje yra išskiriami objektai (nuo pietryčių link šiaurės vakarų):

Radviliškio stoties ruožas
 
Durpynas
 
1,5
 
Radviliškio P-3 kelynas
 
1,0
 
Radviliškio keleivinė stotis
 
1,3
 
Radviliškio P-2 kelynas
 
1,5
 
Radviliškio P-1 kelynas
 
2,7
 
Linkaičiai

Paminklai

redaguoti

Prie stoties yra keletas paminklinių traukinių ir vagonų:

  • Garvežys TE-4567, prie stoties pastatytas 2004 m. Tai trofėjinis 1944 m. Berlyne pagamintas garvežys, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą kaip turintis istorinę, techninę ir technologinę vertę, vienintelis toks Lietuvoje.[13] Idėjos autorius – tautodailininkas Eugenijus Arbušauskas, sumanymą parėmė savivaldybė.[14]
  • Tremtinių vagonas, atidengtas 2012 m. birželio 14 d. autentiškas trėmimų vagonas.[15] Sovietų kariškių pratyboms naudotą vagoną 2003 m. buvo ruoštasi atiduoti į metalo laužą, tačiau nutarta jį atnaujinti ir eksponuoti, vagoną nemokamai restauravo Radviliškio depo darbininkai.[16]
  • Keleivinis vagonas-restoranas, pagamintas 1987 m., šalia stoties pastatytas 2019 m. ir pritaikytas kultūros reikmėms.[17]

Ant stoties rūmų kabo paminklinė lenta 1941 ir 1944–1952 m. iš čia ištremtų Radviliškio miesto ir apylinkių gyventojų atminimui, atidengta 1994 m. LPKTS Radviliškio skyriaus rūpesčiu.[18]

Galerija

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Nudundėjo metai traukiniais…: Radviliškio lokomotyvų depas, 1870–2005: kraštotyros darbas: istorinė apybraiža. – Radviliškis: Litera, 2005. – 125 p.: iliustr. – ISBN 9955-410-44-2

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 51
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Radviliškis. (Stops.lt)
  3. „Radviliškio geležinkelio stoties statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
  4. Radviliškio lokomotyvų depui – 150 metų. 2020-08-21, Radviliskionaujienos.lt (tikrinta 2024-11-06).
  5. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
  6. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 81
  7. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 81
  8. Atminimo lenta ant Radviliškio stoties pastato. 2024-09-07.
  9. Restauruotas vagonas primins tremties baisumus. 2012-06-13, Lrt.lt (tikrinta 2025-02-15).
  10. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 34–35
  11. Radviliškio istorijos puslapius pasklaidžius. Radviliskis.lt (tikrinta 2023-08-02).
  12. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 51
  13. Radviliškio simbolis garvežys. Inforadviliskis.lt (tikrinta 2025-02-15).
  14. Radviliškio simbolis garvežys. Visitsiauliai.lt (tikrinta 2025-02-15).
  15. Trėmimų traukinio vagonas. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2025-02-15).
  16. Radviliškio geležinkelininkų restauruotas vagonas primins per tremtį patirtas kančias. 2012-06-22, Lrytas.lt (tikrinta 2025-02-15).
  17. Naujas traukos objektas Radviliškyje – vagonas-restoranas. 2019-12-19, 15min.lt (tikrinta 2025-02-15).
  18. Radviliškio rajono paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-12).