Radviliškio geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Radviliškio GS)

55°48′20″š. pl. 23°32′11″r. ilg. / 55.8056°š. pl. 23.5364°r. ilg. / 55.8056; 23.5364

  Radviliškio geležinkelio stotis
Stoties kompleksas 2009 m.
Adresas Radviliškis, Laisvės al. 15
Atidaryta 1871 m. rugsėjo 4 d.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
ŠIAULIAI
PAGĖGIAI
KUTIŠKIAI
2,7
→ PETRAŠIŪNAI →
Durpynas
2,5
RADVILIŠKIS
5,5
11,2
Linkaičiai
Puipiai
JONAVA
PANEVĖŽYS

Radviliškio geležinkelio stotis – geležinkelio stotis centrinėje Radviliškio miesto dalyje. Stotis priskirta aukščiausiajai klasei, tai stambiausias geležinkelio mazgas Lietuvoje, kurį sudaro pirmasis atvykimo kelynas (9 keliai), antrasis kaupiamas kelynas (28 keliai), trečiasis atvykimo-išvykimo kelynas (7 keliai), vagonų skirstymo kalnelis (aukščių skirtumas 302 cm), stočiai priklauso vieni svarbiausių ir didžiausių bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ objektų – Radviliškio lokomotyvų depas ir Radviliškio prekinių vagonų depas.[1] Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, Radviliškis–Klaipėda ir Panevėžys–Mažeikiai.[2]

Geležinkelis tapo neatsiejama Radviliškio miesto įvaizdžio dalimi. Stotis ir jos statiniai per beveik pusantro šimto metų išlaikė susiklosčiusį autentišką išplanavimą, funkcijas, įvairių laikotarpių techniką bei įrangą. 2005 m. stoties kompleksas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą.[3] Prie stoties yra keletas paminklinių traukinių ir vagonų – garvežys TE-4567, tremtinių vagonas, keleivinis vagonas.

Traukinys D1 Radviliškio stotyje, 2014 m.

Istorija

redaguoti

Radviliškio geležinkelio mazgas yra vienas stambiausių ir seniausių Lietuvoje. Geležinkelio stotis Radviliškyje pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. (statinio autorius nežinomas), kai buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. Šiaulių-Radviliškio ruožo statybos vadovas buvo inžinierius V. Kriukovskis.[4] Tai buvo II klasės geležinkelio stotis,[5] kuriai priklausė mūrinis keleivių pastatas su trimis laukiamosiomis salėmis pirmos, antros ir trečios klasės keleiviams, butais stoties viršininkui ir keliems žemesniems eismo tarnautojams, ūkinis pastatas. Tada pastatytos remonto dirbtuvės, daugėjo geležinkelio darbininkų, kitų gyventojų, sodybų. Dar iki atidarant stotį, 1870 m. pastatytas Radviliškio lokomotyvų depas.

 
Radviliškio geležinkelio mazgas 2005 m.

1919 m. liepos 6 d. į Radviliškį iš Kaišiadorių atvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys – šiam įvykiui atminti prie stoties rūmų pakabinta atminimo lenta.[6] XX a. tarpukariu Radviliškis tapo nemažu geležinkelio mazgu, daugelis gyventojų dirbo garvežių depe, stotyje. Geležinkelininkų iniciatyva atidaryta progimnazija, įsteigta geležinkelininkų mokslo platinimo draugija „Viltis“. 1933 m. pagal tipinį projektą pastatytas plytų mūro vandentiekio bokštas. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių tarpukario laikotarpio statybos vandentiekio bokštų Lietuvoje.

1953 m. rugpjūčio 27 d. sudegė Radviliškio vagonų depas. Jis buvo atstatytas naujoje vietoje ir 1958 m. spalio 11 d. vėl atidarytas. Tuo pačiu Radviliškiui perduotos visos Šiaulių depo funkcijos, o pastarasis uždarytas.[7] Sovietmečiu Radviliškio stotis tapo Pabaltijo geležinkelio mazgu, per kurį riedėjo traukiniai į Adlerį, Lvovą, Simferopolį, kitus tolimus TSRS miestus. Iškilo naujų pastatų, ypač daug radviliškiečių ir atvykusių rusų tautybės žmonių darbavosi geležinkelio padaliniuose.[8]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, stoties svarba sumažėjo – jei 1989 m. per parą pro stotį buvo išsiunčiami vidutiniškai 4176 vagonai, tai 2000 m. – tik 1864 vagonai.[9]

Stoties ruožas

redaguoti

Stotyje yra išskiriami objektai (nuo pietryčių link šiaurės vakarų):

Radviliškio stoties ruožas
 
Durpynas
 
1,5
 
Radviliškio P-3 kelynas
 
1,0
 
Radviliškio keleivinė stotis
 
1,3
 
Radviliškio P-2 kelynas
 
1,5
 
Radviliškio P-1 kelynas
 
2,7
 
Linkaičiai

Galerija

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Nudundėjo metai traukiniais…: Radviliškio lokomotyvų depas, 1870–2005: kraštotyros darbas: istorinė apybraiža. – Radviliškis: Litera, 2005. – 125 p.: iliustr. – ISBN 9955-410-44-2

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 51
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Radviliškis. (Stops.lt)
  3. „Radviliškio geležinkelio stoties statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
  4. Radviliškio lokomotyvų depui – 150 metų. 2020-08-21, Radviliskionaujienos.lt (tikrinta 2024-11-06).
  5. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
  6. Atminimo lenta ant Radviliškio stoties pastato. 2024-09-07.
  7. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 34–35
  8. Radviliškio istorijos puslapius pasklaidžius. Radviliskis.lt (tikrinta 2023-08-02).
  9. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 51