Rabunės valsčius

54°30′š. pl. 27°09′r. ilg. / 54.50°š. pl. 27.15°r. ilg. / 54.50; 27.15

Rabunės valsčius
Laikotarpis: XIX a.XIX a.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras: Rabunė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vileikos apskritis (186?–189?)

Rabunės valsčius (rus. Рабуньская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Rabunė.

Istorija redaguoti

Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje, 1867 m. valsčiuje buvo 1349 dirbantys gyventojai.[1] Panaikintas XIX a. pabaigoje.

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 2876 325 kiemai [2] 38
1874 m. 2886 331 kiemas [3] 5 seniūnijos 33
1880 m. 2969 511 kiemų [4] 5 seniūnijos 33
1885 m. 4231 511 kiemų [5] 5 seniūnijos 33
1890 m. 4168 333 kiemai [6] 5 seniūnijos 33

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11]
Arpa Орпское Orpa
Astaškava Осташковское Ostaszkowo
Hubos Губское Huby
Kareikos Корейковское Korejki
Rabunė Рабуньское Rabuń
Iš viso: 5 seniūnijos 5 seniūnijos

Gyvenvietės redaguoti

Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]

  • Alševičiai (Ольшевцы), k.
  • Arpa (Орпа), k., dv.
  • Asaviecas (Осовец), k.
  • Astaškava (Осташково), k., plv.
  • Azerodai (Озероды), k.
  • Balašai (Балаши), k.
  • Budkos (Будки), k.
  • Daubarava (Довборово), k.
  • Derakai (Дераки), k.
  • Haradylavičai (Городиловичи), k.
  • Hrihorkos (Григорки), k.
  • Hubos (Губы), chutoras
  • Ivašinavičiai (Ивашиновичи), k.
  • Kamsina (Комсино), k.
  • Katlaucai (Котловцы), dv., k.
  • Kiškarepai (Кишкарепы), k.
  • Klausai (Кловси), k.
  • Leonavičiai (Лявонавічы), k.
  • Lipnevičiai (Липневичи), chutoras
  • Manišina (Манишино), k.
  • Margai (Морги), k.
  • Marjampolė (Марьямполь), plv.
  • Michničiai (Михничи), k.
  • Navikai (Новики), k.
  • Nesterkai (Нестерки), k.
  • Putričiai (Путричи), k.
  • Rabunė (Рабунь), k., dv.
  • Rečkos (Рэчкі), mstl.
  • Sasenka (Сосенка), k.
  • Slabada (Слобода), k.
  • Slipkai (Слипки), k.
  • Strežai (Стрежи), k.
  • Ustinavičiai (Устиновичи), k.
  • Varoničiai (Вороничи), k.
  • Žukavičiai (Жуковичи), k.

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 291 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 330 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 329 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 484–485 psl.
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
  10. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 85–86 psl.
  11. Rabuń. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 349 psl. (lenk.)
  12. Рабунская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).