Račiusratus, roges bei jų dalis (stebules, tekinius) dirbantis amatininkas. Svarbiausi račiaus įrankiai ir priemonės: kirviai, pjūklai, grąžtai, kaltai, obliai, ragalanksčiai; darbastalis (varstotas).

Feodalizmo laikais Lietuvoje račiai telkėsi prie dvarų. Kapitalizmo laikotarpiu račiai specializavosi – atsirado ratų dirbėjai, ratlankių lenkėjai ir pan. Laikui bėgant ištisus kaimus imta vadinti verslų pavadinimais (Račiai, Stelmokai, Stebuliai). XIX a. pab.–XX a. pirmojoje pusėje račių centrai buvo Eišiškės, Jonava, Kamajai, Kupiškis, Šėta, Vabalninkas, Varniai. Paplitus automobiliams, kinkomojo transporto priemones ėmus gaminti pramoniniu būdu, račiaus amatas XX a. antroje pusėje sunyko.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. RačiusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 284 psl.